...

Tai, ką reikia žinoti apie 2015 m. mokesčių pakeitimus

Verslas

2015.05.07

Autorius: BZN start

Temos: .

Tai, ką reikia žinoti apie 2015 m. mokesčių pakeitimus

Buhalterė profesionalė - Kristina Makaveckaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Šie metai verslininkams padiktavo aibę pokyčių, priversiančių keisti savo buhalteriją ir mokesčius mokėti kitaip. Ne išimtis – smulkusis verslas, kurį mokesčių pokyčiai palietė bene labiausiai. Kaip nuo šiol reikės dirbti ilgamečiams verslininkams ir ką reikia žinoti pradedantiesiems „BZN start“ skaitytojams pasakoja Kristina Makaveckaitė, pelniusi Buhalterių ir auditorių asociacijos suteiktą buhalterio profesionalo vardą. Pašnekovė tvirtina, kad 2015 m. mokesčių pakeitimai, labiausiai palietę Lietuvos smulkųjį verslą, daugiausia susiję su PVM mokėjimu.

E. paslaugų teikėjams – daugiau suvaržymų

„Nuo 2015 m. PVM pokyčiai palietė ir įmones, parduodančias telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo bei kitas e. paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems ES teritorijoje. Pakeitimai aktualūs parduodantiesiems mobiliąsias programėles, internetinius žaidimus, programinę įrangą, muziką, filmus, e. leidinius ir pan.

Po pasikeitimų supaprastinus normas, susijusias su taikytinu PVM, paprastėja ir veiklos administravimas.

K. Makaveckaitė

Iki 2015 m. toks paslaugos teikimas Lietuvoje buvo PVM objektas, tačiau nuo šių metų PVM objektas persikelia į tą šalį, kur yra įsikūręs paslaugos pirkėjas. Tai reiškia, kad dabar prieš sudarant pardavimo sandorį kiekvieną kartą reikės nustatyti, kas yra pirkėjas, kur jis įsikūręs, koks PVM tarifas ir kitas aplinkybes, o PVM mokėsime tos valstybės narės, kurioje yra paslaugų vartotojai, – aiškina K. Makaveckaitė. – Kadangi PVM tarifas skirtingose valstybėse svyruoja nuo 3 iki 27, pasunkėja ne tik šios veiklos administravimas, bet keičiasi ir kainodara. Ne paslaptis, kad iki tol įmonės, mažindamos išlaidas ir didindamos konkurencingumą, sąmoningai pasirinkdavo įsikūrimo valstybes pagal tai, kur žemiausias PVM tarifas, tačiau nuo 2015 m. tokios mokesčių planavimo galimybės nebeliko.“

Didieji pokyčiai statybų sektoriuje

„Nuo 2015 m. liepos 1 d. statybų sektoriuje pradedamas taikyti atvirkštinio PVM mokėjimo principas. Jis džiugina statybos įmones, mat to siekta ne vienus metus. Iki šiol pagal bendrąją tvarką rangovas PVM į biudžetą sumoka gerokai anksčiau, nei gauna atsiskaitymą iš užsakovo. Toks PVM mokėjimas sutrikdo įmonių piniginius srautus, kartais net skatina vengti pačios mokestinės prievolės ar daryti kitus teisės aktų pažeidimus“, – teigia pašnekovė.

„Praktikoje ši schema veikia taip: pirkėjas deklaruoja mokėtiną PVM ir kartu atskaito, neatlikdamas jokio faktinio mokėjimo biudžetui, o teikėjas PVM neskaičiuoja. Čia svarbūs keli aspektai: pirkėjas privalo būti apmokestinamasis asmuo ir būtinai PVM mokėtojas, o sandorio objektas – statybos paslaugos. Taigi, įsigaliojus pakeitimams, statybos įmonės registruosis kaip PVM mokėtojos, o tai visų pirma reikš įsipareigojimą biudžetui bei atidesnį statybų ir investicijų planavimą, tikėtina, kad ir sveikesnį požiūrį į mokesčius bei jų mokėjimą. Be to, turėtų pagerėti ir konkurencinės verslo sąlygos, mažėjant fiktyvių statybos įmonių skaičiui“, – dėsto K. Makaveckaitė. Anot pašnekovės, geriausias pavyzdys – kaimynės Latvijos, kuri atvirkštinio PVM mokėjimo tvarką statybų paslaugoms taiko jau nuo 2012 metų.

Tiesa, pašnekovė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės, kurios statybų paslaugas parduoda neapmokestinamiesiems asmenims PVM mokėtojams, net ir po pakeitimų įsigaliojimo PVM mokės senąja tvarka. Taigi apyvartinių lėšų suvaldymo problema vis tiek bus aktuali tiems subjektams, kurie ir toliau dirbs su viešuoju sektoriumi.

Viešbučių verslui – abejotini pokyčiai

„Viešbučiams nuo 2015 m. grąžinama jau 2011 m. turėta lengvata – 9 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms, kurias sudaro nakvynė ir pusryčiai arba tik nakvynės paslauga. Įdomu tai, kad 2014 m. pabaigoje didesnį nei 20 proc. PVM tarifą viešbučiams taikė tik Lietuva ir Danija. Taigi per gana trumpą laikotarpį mokestinė aplinka viešbučių sektoriuje keitėsi net 5 kartus. Savaime suprantama, tai neigiamai veikia verslo klimatą.

Stabilumo trūkumas neskatina naujų žaidėjų žengti į rinką. O lengvatos tik parodo lobistinių grupuočių įtaką politikų sprendimams. Vienareikšmiškai teigti, jog dėl sumažinto PVM tarifo didės viešbučių marža, taip pat negalima, nes paslaugų kaina priklauso ne nuo PVM tarifo, o nuo rinkos – bus norinčiųjų atvykti į šalį ar ne. Pagrindinė mūsų rinka šiuo metu yra Rusija ir Baltarusija. Kainos, aišku, turi būti panašios kaip kaimyninių šalių, kad būtų išlaikytas konkurencingumas, todėl valdžios lūkesčiai dėl kainų mažėjimo tendencijos, dėl atsirandančios erdvės reinvesticijoms, dėl didėsiančių turistų srautų vien dėl sumažinto PVM tarifo viešbučių paslaugoms nepagrįsti“, – mokesčių pakeitimu abejoja K. Makaveckaitė.

Daugiau laisvės turizmo sektoriui

Pokyčių šiais metais yra ir turizmo srityje. „Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, praplėstas specialios turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schemos taikymas, nustatant, kad ši schema taikytina ir tais atvejais, kai kelionių paketas parduodamas nebūtinai galutiniam vartotojui. Iki 2015 m. agentūra negalėjo savo vardu įsigyti ir perparduoti turizmo paslaugų – tokiu atveju kelionės organizatorius nebetekdavo teisės taikyti maržos schemos. Taigi tarpininkai tik atstovavo kelionių organizatoriams. Po pasikeitimų supaprastinus normas, susijusias su taikytinu PVM, paprastėja ir veiklos administravimas. Dabar tarpininkas gali savo vardu įsigyti turizmo paslaugų ir jas, nustatęs savo kainas, parduoti kitiems asmenims“, – turizmo sektorių užklupusias naujoves atskleidžia pašnekovė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.