...

Švedijoje mokesčiai didesni, tačiau verslo galimybės neribotos

Verslas

2016.10.20

Autorius: Simona Kvederytė

Temos: , .

Švedijoje mokesčiai didesni, tačiau verslo galimybės neribotos

UAB „Geometra“ generalinis direktorius - Egidijus Stašelis. Asmeninio archyvo nuotr.

Neatsižvelgiant į pastaruoju metu sulėtėjusį ekonomikos augimą, Švedija visuomet buvo laikoma viena stipriausių ir stabiliausių šalių Europoje. Ši valstybė jau daugiau nei dešimtmetį yra didžiausia investuotoja Lietuvoje. O ir lietuvių verslininkai Švedijoje vis dažniau atranda savo nišą bei įsitvirtina. Tačiau tai padaryti ne taip ir paprasta. Kokius sunkumus reikia įveikti? Nuo ko pradėti ir kam pasiryžti?

Švedijoje įkūrė įmonę

2014 m. bendrovė „Geometra“ Švedijoje įsteigė patronuojamąją įmonę „Geodeal“, teikiančią geodezinių matavimų paslaugas. Realią veiklą pradėjo vykdyti tik 2015 m., tačiau pirmuosius finansinius metus baigė su pelnu.

„Įmonės, norinčios Švedijoje įsteigti savo padalinį, pirmiausia turi atlikti daug namų darbų ir gerai pasiruošti: žinoti, kokį produktą, paslaugas siūlys, turėti detalų verslo planą. Nėra šių dalykų, nėra ir verslo. Tad savo padalinio įkūrimui ruošėmės kone metus. Įsteigę įmonę dar metus ieškojome klientų, darbuotojų, kūrėme savo strategiją. Pagaliau pradėjome dirbti. Pirmą sąskaitą išrašėme 2015 m.“, – patirtimi dalijasi bendrovės „Geometra“ generalinis direktorius Egidijus Stašelis.

Svarbiausia – patikimumas ir kokybė

E. Stašelis pasakoja, kad Švedijoje sunkiausia įgyti ten veikiančių verslininkų pasitikėjimą ir surasti pirmuosius klientus. Švedai įpratę dirbti su savo srities profesionalais. Tad paslaugą pirks tik iš patikimos, žinomos, kokybiškas paslaugas teikiančios įmonės. O kainos nėra svarbios – jos visoje šalyje daugmaž panašios.

 

„Švedijoje yra sunkiausia verslo pradžia. Reikia įrodyti, kad tavo įmonė kažko verta, patikima ir nevienadienė.“

E. Stašelis.

 

„Švedijoje yra sunkiausia verslo pradžia. Reikia įrodyti, kad tavo įmonė kažko verta, patikima ir nevienadienė, o paslaugos – kokybiškos ar net kokybiškesnės nei vietinių įmonių. Švedijos bendrovės savo partneriais rinksis įmonę, turinčią aiškią strategiją, kryptį, ilgalaikę viziją, aiškią kainodarą“, – aiškina verslininkas.

Jo manymu, Švedijos versle jų kalba taip pat svarbi. Verta savo įmonėje turėti švedų specialistų, nes pasitaiko, kad būtent su jais pageidauja dirbti įmonės.

Stabilumas – vienas iš Švedijos verslo aplinkos vedlių

E. Stašelis pabrėžia, kad mažesnių mokesčių Švedijoje nereikėtų tikėtis. Pavyzdžiui, čia pridėtinės vertės mokestis siekia 25 procentus. Veikia ir progresinių mokesčių sistema, dėl kurių piniginė našta verslui tampa didesnė.

„Kita vertus, Švedija yra tikrai didelė ekonomika, kurioje vyrauja aukštas gyvenimo lygis ir daug galimybių vartoti. Verslininkas, nusiteikęs dirbti ir turintis didelę kantrybę, tikrai sulauks pasisekimo“, – įsitikinęs E. Stašelis.

Jo teigimu, verslo galimybės Švedijoje tikrai geros ir dėl vieno svarbiausių verslui aspektų – stabilumo. Čia ekonomikos svyravimai kur kas retesni ir mažesni nei Lietuvoje, tad ir ilgalaikis veiklos planavimas yra sėkmingesnis.

Galima ir ilgalaikė partnerystė

Ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas (nuotr. kairėje) priduria, kad švedų verslininkams darnumas, gamtos apsauga, socialiniai santykiai yra ne tik madingi žodžiai, bet ir svarbi kiekvieno įgyvendinamo projekto dalis. Tų pačių prioritetų švedai ieško ir potencialių partnerių įmonėse.

„Kiekvienam verslininkui, žengiančiam į Švedijos rinką, pravartu turėti rekomendacijų, laiduotojų dėl jų patikimumo. Švedai, rinkdamiesi partnerius, nesivadovauja pirmuoju įspūdžiu – renka apie juos informaciją, nuomones. Neskuba priimti svarbių sprendimų. Bet kai tai padaro, kiekvienas gali būti tikras, kad taps ilgalaikiu partneriu, o darbų įgyvendinimas vyks greitai“, – sako E. Bajarūnas.

Lietuviai neišnaudoja galimybių Švedijoje

E. Bajarūnas Švediją vadina didele, inovatyvia ir konkurencinga ekonomika, teikiančia daugybę galimybių Lietuvos verslui. Jas esą seniai pastebėjo ir mūsų kaimynė Estija. Jos eksportas į Švediją siekia 2,5 mlrd. eurų, čia veikia kone 700 švedų bendrovių.

Ambasadoriaus teigimu, Lietuvos verslas taip pat aktyviai skverbiasi į Švedijos rinką, bet visų verslo galimybių neišnaudoja. Eksportas į Švediją pastaraisiais metais augo, tačiau tesiekia 1 mlrd. eurų. Lietuvoje veikia tik 170 švedų įmonių.

Švedijoje lietuviai bene labiausiai veikia transporto, statybos, paslaugų sektoriuose. Daug projektų turi tokios įmonės kaip „Staticus“ ar „Eugensa“. Nemažai įmonių dirba ir su didžiaisiais švedų koncernais: „Ikea“, „Volvo“, „Scania“ ir kt.

„Lietuviai labiausiai išnaudoja Švedijos baldų pramonę ir iš dalies statybų sektorių. Tačiau kitų sričių galimybės lieka beveik nepaliestos. Pavyzdžiui, švedų informacinių technologijų bendrovės nuolat ieško kokybiškų gaminių, paslaugų, kurių galėtų pasiūlyti ir Lietuvos įmonės. Ypač neišnaudotas lieka paslaugų sektorius“, – pasakoja E. Bajarūnas.

Jis taip pat pabrėžia, kad lietuviai galėtų būti aktyvesni ieškodami bendradarbiavimo galimybių su švedų bendrovėmis. Mat jos – kelias į pasaulines rinkas. Švedijos įmonės produktus ir paslaugas tiekia į Kiniją, JAV, Indiją, Braziliją, Afriką, Aziją ir kitas šalis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.