...

E. verslas užsienyje – rizikuoti verta!

Verslas

2016.11.25

Autorius: Simona Kvederytė

Temos: , .

E. verslas užsienyje – rizikuoti verta!

Lietuvos verslininkai vis labiau gręžiasi į elektroninę erdvę. pexels.com nuotr.

Lietuvos verslininkai vis labiau gręžiasi į elektroninę erdvę, o kai kurie be jos jau nebeįsivaizduoja prekybos. Mat internetas padeda ne tik pasiekti nutolusius vartotojus, bet ir plėsti pardavimus į užsienį. Kaip tai padaryti? Į kokius teisinius ir mokestinius niuansus atsižvelgti? Kokie sunkumai laukia? Savo įžvalgomis dalijasi 2016 m. lapkričio 29 d. vyksiančios konferencijos „Business Drive: e. verslo plėtra užsienyje“ pranešėjai.

Verslą pritaikyti užsienio įpročiams

„Harmony Life“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Kapočius

(nuotr. kairėje) savo e. verslą plėtoja 17 šalių. Pirmiausia e. prekybą jis perkėlė į Švedijos rinką. Čia investavo 17 tūkst. eurų, tačiau vos nebankrutavo.

„Švedijoje iš pradžių nebuvome perpratę vietinės rinkos niuansų. Pavyzdžiui, nežinojome, kaip veikia atsiskaitymo sistema. Nemanėme, kad švedai pirmiausia gauna prekes, o vėliau susimoka. Jiems prekes bandėme siūlyti principu „pinigai į priekį“. Kai supratome, kad darome blogai, mokėjimo atidėjimą vykdėme patys. Tačiau sulaukėme sukčių, kurie užsisakydavo daug prekių, bet nesusimokėdavo. Taip gavome rinkos niuksą. Vėliau viskas susitvarkė, kai pradėjome bendradarbiauti su vietinėmis agentūromis, įmonėmis, kurios tikrino klientus, prisiėmė riziką“, – pamoką prisimena verslininkas.

T. Kapočius sako, kad kiekvienas e. verslas pirmiausia turi rasti savo nišą Lietuvoje ir čia sugebėti uždirbti. Tada gali plėstis, bet būtinai į kur kas didesnes rinkas, pavyzdžiui, Vokietiją ar Lenkiją. „Resursų plėstis į palyginti mažą Latvijos rinką reikės tiek pat, kiek ir pradedant veikti Vokietijoje. Tad rizikuoti verta“, – patarimą pagrindžia jis.

Be to, „Harmony Life“ įkūrėjas mano, kad e. verslą būtina pritaikyti prie kiekvienoje šalyje vyraujančių įpročių: prekių pristatymo, atsiskaitymo metodų, bendravimo su klientais ir kitų aspektų.

Pirmauja skandinavai ir anglai

Kaip e. verslas vystosi pasaulyje? Kokios tendencijos ryškėja? SEB banko Klientų segmentų vadybos ir inovacijų skyriaus vadovė Aistė Baublienė pastebi, kad daugėja e. platformų, sujungiančių daugybę parduotuvių ir vienoje vietoje siūlančių įvairių prekių. Be to, bankuose vyksta paslaugų optimizacija, kai vienu ar dviem spustelėjimais galima atlikti kone bet kurią operaciją internete.

„Viešose erdvėse, ypač metro ar autobusų stotelėse, daugėja plakatų su realaus dydžio prekėmis. Žmonės, išmaniuoju telefonu palietę brūkšninį kodą, gauna informaciją apie prekę ir net galimybę ją gauti pristatytą į namus be jokio vargo. Toks būdas atsirado Pietų Korėjoje, tačiau populiarėja ir Vakarų Europoje“, – pasakoja A. Baublienė.

Tarp Europos šalių e. verslas sparčiausiai vystosi Jungtinėje Karalystėje. Per pastaruosius metus 80 proc. gyventojų pirko prekių internetu. Nedaug atsilieka ir Skandinavijos valstybės, kur žmonių, apsiperkančių internetu, dalis svyruoja nuo 70 iki 80 procentų.

Lėčiau e. verslas plečiasi Baltijos šalyse. Labiau išsiskiria nebent gana sparčiai šioje srityje žingsniuojanti Estija. Lietuva taip pat juda į priekį, tačiau e. paslaugos ir verslas kol kas negali pretenduoti į geriausiųjų Europoje dešimtuką.

E. verslo plėtrai – teisiniai iššūkiai

Advokatų kontoros „Primus“ partnerė, advokatė Ernesta Žiogienė sako, kad Lietuvos e. verslas dažniausiai plečiamas į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Rečiau – į JAV ar Azijos rinkas, kurios išsiskiria visiškai kita rinkos ar teisinio reglamentavimo specifika.

„E. prekybos stabdys ir didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti verslui, vykdančiam plėtrą į užsienį, yra teisinis šios srities neapibrėžtumas, nenuoseklumas, teisinio reglamentavimo aiškumo trūkumas“, – sako advokatė.

Jos teigimu, į užsienį besiplečiantis e. verslas turėtų atkreipti dėmesį į kelis teisinius niuansus. Pirmiausia ji siūlo nustatyti rinkas, į kurias bus nukreipiama e. prekyba. Taip pat gerai pagalvoti, kokį verslo modelį pasirinkti: verslą verslui (B2B), verslą vartotojui (B2C), o galbūt tarpininkavimą vartotojo vartotojui (C2C) santykiuose.

„Tuomet e. verslas gali išanalizuoti, kaip atitinkamų modelių atveju tokiose rinkose traktuojama e. sutartis ir jos sudarymo momentas. Dėmesį būtina atkreipti į tai, kokios formos e. parašas laikomas galiojančiu, kokie reikalavimai taikomi kliento duomenų apsaugai, ar apsaugota šiose rinkose pardavėjo intelektinė nuosavybė ir ar ji nepažeis trečiųjų asmenų teisių“, – pataria E. Žiogienė.

Mokesčiai – svarbu skaičiuoti

„KM Consulting“ įkūrėja, konsultantė Kristina Makaveckaitė sako, kad Europos Bendrijoje, kai ekonominė veikla yra ne keičiama, o tik plečiama į užsienio rinkas, mokestinių prievolių rūšis dažniausiai nepasikeičia. Įvairiose šalyse skiriasi tik sąlygos mokestinėms prievolėms susidaryti ir patys mokesčių tarifai.

„Pavyzdžiui, vykdant nuotolinę prekybą, registruotis PVM mokėtoju daugumoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, būtina viršijus 35 tūkst. eurų ribą. Vokietijoje ar Olandijoje ji yra net tris kartus didesnė“, – pasakoja K. Makaveckaitė.

Konsultantė sako, kad e. verslo plėtra į užsienį turi būti naudinga ne tik finansiniu, bet ir laiko, sugaišto administruojant pokyčius, atžvilgiu. Ji pataria įmonėms, norinčioms pardavimus plėsti į užsienį, pirmiausia susidėlioti veiklos schemą ir išsiaiškinti, kokios mokestinės prievolės augs ir kokia bus jų įtaka prekių kainodarai. Be to, derėtų žinoti, ar mokesčio objektas kelsis į užsienio šalį, kitaip sakant, kuriai šaliai teks mokėti mokesčius.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.