...

Ko galima pasimokyti iš britiškos investavimo sistemos?

Verslas

2017.01.05

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: , .

Ko galima pasimokyti iš britiškos investavimo sistemos?

Žinomas investuotojas, „Nextury Ventures“ bendraįkūrėjas - Mindaugas Glodas. BFL/Kęstučio Vanago nuotr.

Kalbant apie šalis, kuriose startuolių ekosistema pažengusi toliausiai, neįmanoma nepaminėti Jungtinės Karalystės. Joje telkiasi ne tik vietiniai jauni verslai. Čia persikelia perspektyvūs startuoliai iš viso pasaulio. Juk ir ten dirbančių lietuvių suskaičiuotume tikrai ne vieną ir ne du. Ką britai daro, kad jiems pavyksta išlikti viena svarbiausių startuolių ekosistemų visame pasaulyje? Apie visa tai pasikalbėjome su žinomu investuotoju, „Nextury Ventures“ bendraįkūrėju Mindaugu Glodu.

Gilios verslo tradicijos

Pašnekovas pasakoja, kad Jungtinės Karalystės sėkmės priežasčių yra gana daug. Ir istorinių, ir kultūrinių, ir ekonominių. Tačiau bene svarbiausias veiksnys – tai artima draugystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

„Anglosaksiška kultūra verslui suteikia labai neblogą aurą. Tačiau dėmesį reikia atkreipti ir į kelis paprastesnius dalykus. Taip, Silicio slėnis yra pasaulio vieta, kurioje daugiausia investuotojų, kur susiformavo pati rizikos kapitalo ideologija. Paskui ji gana greitai pasiekė ir Jungtinę Karalystę. Nieko keista, nes tai kultūriškai labai artimos šalys. Amerikiečiams lengva suprasti teisinę britų sistemą. Jiems ten viskas aišku ir suprantama“, – teigia M. Glodas.

Ilgametės verslo tradicijos lėmė tai, kad Jungtinėje Karalystėje netrūksta pasaulinio lygio, daugybę šimtmečių dirbančių įmonių. Be to, joje dirbantys žmonės gauna progą įgyti žinių, būtinų pasauliniam verslui kurti ir plėtoti. Natūralu, kad šiandien šaliai netrūksta ir aukščiausio lygio rizikos kapitalo fondų.

„Jungtinėje Karalystėje sėkmingai veikia ne tik vietiniai, bet ir daugybė JAV fondų. Taigi rizikos kapitalas ten juda gana gerai. Maža to, per pastaruosius penkerius metus labai smarkiai pasistūmėjo angelų investavimas. Tai paskatino tam tikros mokestinės lengvatos, kurios angelus dar labiau paskatina investuoti. Mano žiniomis, Jungtinė Karalystė buvo viena pirmųjų valstybių, kuri jas įvedė“, – sako investuotojas.

Britai išsiskiria ir savo gebėjimu pritraukti talentą iš viso pasaulio. Anot M. Glodo, į tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė važiuoja dviejų kategorijų žmonės: tie, kurie dirba neaukštos kvalifikacijos darbus, ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai.

„Čia lemiamą vaidmenį atlieka ne tiek kolonijinė patirtis, kiek anglosaksiška verslo tradicija. Dauguma startuolių mano, kad jų geidžiama rinka yra JAV. Tačiau ji toli ir sunkiai pasiekiama. Todėl paprastai renkamasi Jungtinė Karalystė. Juk ji arčiau, kalba beveik ta pati, rinka taip pat didelė“, – rinkos pranašumus vardija jis.

Itin išvystytas angelų tinklas

 

„JAV dažnai juokaujama, kad investuoti reikia tik į įmones, kurių ZIP kodas yra toks kaip ir tavo. Arčiau tiesos yra pasakymas, kad įmonė neturėtų būti toliau nei už 50 mylių.“

M. Glodas.

 

Pasak M. Glodo, jeigu startuolis jau sulaukia susidomėjimo iš britiško fondo ar angelo, reikėtų susitaikyti su mintimi, kad teks persikelti į Jungtinę Karalystę. Labai dažnai investuotojai nori, kad visas startuolių smegenų centras būtų arti.

„JAV dažnai juokaujama, kad investuoti reikia tik į įmones, kurių ZIP kodas yra toks kaip ir tavo. Arčiau tiesos yra pasakymas, kad įmonė neturėtų būti toliau nei už 50 mylių. Na, daugiausia 100 mylių. Startuoliai yra labai dinamiški verslai, į kuriuos reikia įdėti daug darbo. Jų nesuvaldysi per valdybos susitikimus. Poreikis nuolat susitikti yra labai didelis“, – sako pašnekovas.

O tų žmonių, kurie gali jus pastebėti, Jungtinėje Karalystėje tikrai netrūksta. Ir susidomėjimas inovacijomis, ir sukauptos žinios bei kompetencijos čia yra paties aukščiausio lygio.

„Jungtinėje Karalystėje, kaip ir JAV, yra labai daug verslo angelų tinklų. Labai dažnai kiekvienas universiteto miestelis turi savo verslo angelų tinklą. Jie turi sukūrę savo verslo skatinimo mechanizmus, kurie dar labiau motyvuoja studentus. Universitetuose kuriamos įmonės paprastai dar yra neįdomios rizikos kapitalo fondams. Joms dar reikia, kad kažkas palaikytų už rankos, pamokytų žengti pirmuosius žingsnius. Čia ir yra verslo angelų specializacija“, – aiškina jis.

Verslo angelai – tai žmonės, kurie turi daug patirties versle ir nori ją panaudoti naujuose projektuose. Kitas scenarijus, kai žmogus turi labai gilias funkcines žinias ir tiesiog nori investuoti į sritį, kurioje galėtų jas pritaikyti. Verslo angelai paprastai buriasi į tinklus, nes jų investuojamos sumos dažniausiai nėra didelės (Jungtinėje Karalystėje šios sumos siekia 10–100 tūkst. svarų), todėl keli verslo angelai gali dirbti kartu.

Mokesčių lengvatos sugrįžta

Būtent panašios angelų tinklo sistemos Lietuvoje M. Glodui labiausiai ir norėtųsi. Deja, šioje vietoje mums trūksta ne tik veiklių žmonių, bet ir paprasčiausio supratimo, kas yra kas.

„Mano galva, Lietuvoje investavimo sistemos – ypač angelų investavimo sistemos – mes apskritai neturime. Angelų investicijos daug kam netgi kvailai skamba. Kas tas angelas? Angelas sargas? Mums dar sunku suprasti, kad taip vadinamas žmogus, kuris investuoja ne tik pinigus, bet ir savo laiką, žinias. Tokius žmones reikia skatinti. Ne veltui 2012 m. Jungtinėje Karalystėje atsirado dvi programos, kurios ir buvo skirtos išjudinti verslo angelų judėjimui“, – teigia jis.

Šios programos numato, kad žmonės gauna mokestinę paskatą investuoti į verslą, prisidėti prie jo savo žiniomis. Maža to, jie gauna ir savotišką Vyriausybės patiestą čiužinį. Jeigu nepasiseks, tau bent jau bus nubraukta mokesčių dalis. Anot M. Glodo, tai dar labiau paskatina domėtis verslu, o ne tiesiog taupyti pinigus ar kišti juos į jau veikiantį verslą.

„Lietuvoje neturime nei tokių mokestinių lengvatų, nei tokio tipo investicijas darančių angelų. Mums reikia pradėti kurti savo sistemą. Atėjo laikas apie tai kalbėti. Šiandien juk nėra nė vieno tikro angelų tinklo. Nesakau, kad visa tai tik Vyriausybės darbas. Iniciatyva turi kilti iš apačios. Tačiau, jeigu iš viršaus nusileis žinutė, kad už tokią ekonomikai naudingą veiklą galima tikėtis lengvesnių mokestinių sąlygų, tas judėjimas būtų daug spartesnis“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

„Nextury Ventures“ ragina įvertinti ir tai, kad Jungtinė Karalystė tokius sprendimus priėmė ne todėl, kad idėja gražiai skambėjo. „Tiesa tokia, kad didžiausi mokesčių mokėtojai ir pagrindiniai darbdaviai yra smulkusis verslas. Paskatinę investicijas į startuolius, mes kuriame darbo vietas, o tie pinigai, kurie buvo tarsi nuolaida mokesčiams, galų gale sugrįžta kaip algos, darbuotojų sumokami mokesčiai ir t. t.“, – tikina M. Glodas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.