Antradienio vakarą verslo parko „Technopolis“ erdvėje į jau devintąjį „BZN start“ organizuojamą renginį „Business Drive #9“ rinkosi jaunų verslų atstovai ir kiti entuziastai. Renginio metu patyrę verslininkai dalijosi patarimais, kaip įsukti pelningą verslą, kokias aplinkybes reikėtų įvertinti ir kaip tinkamai pasirinkti teisinę verslo formą. Renginio pabaigoje dalyviai galėjo trumpai pristatyti savo verslo idėjas ir pabendrauti su bendraminčiais. Renginį moderavo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

Įkvepiantys skirtingų verslų pavyzdžiai

Pirmojoje dalyje du skirtingų verslų atstovai – „Yoga Guru“ įkūrėja Gražina Genė ir „Lėkštė.lt“ bendraįkūrėjis bei vadovas Tomas Vonžodas – dalijosi patirtimi, kaip pavyko išvystyti pelną generuojantį verslą.

G. Genė pabrėžė, jog klaidinga manyti, kad jogos verslui nereikia investicijų. Reikia ne tik išsinuomoti patalpas, bet ir pritaikyti jas treniruotėms, pasirūpinti inventoriumi ir persirengimo kambariais. Profesionalios balerinos vedamas jogos treniruotes papildo ir kolegų vedami seminarai. Po pusės metų G. Genės mėgstama veikla jau generuoja pelną.

Pelningai veikia ir T. Vonžodo vadovaujama maisto užsakymo platforma „Lėkštė.lt“. Įkūrėjai Lietuvos rinkai pristatė naują idėją ir tikina jau nuo pirmųjų dienų gavę pajamų. Sėkmingai verslo pradžiai įtakos turėjo savos ir pritrauktos investicijos (apie 80 tūkst. litų), taip pat pritaikytas danų investuotojų IT sprendimų modelis. Idėjai pasiteisinus atsirado konkurentų, rinka prasiplėtė, o tai kelia naujų iššūkių.

Laiku reaguoti į aplinkybes

Apie iššūkius kuriant verslą savo pranešimo metu pasakojo „Adpays.me“ įkūrėjas ir vadovas Evgene Glebovas, pabrėždamas, kad inovatyvi idėja neužtikrina verslo sėkmės. Vizualizacijai realią pašto dėžutę panaudojęs verslininkas pasakojo apie idėją pakeisti išmetamus reklaminius lankstinukus ir pasiekti tiesioginį bendravimą tarp verslo ir vartotojo. Šiam tikslui sukurta suasmeninta virtuali anoniminė pašto dėžutė. Čia vartotojas pats įvardija savo poreikius, o verslai pagal tai pateikia savo pasiūlymus. Pradedant veiklą, vartotojus ir verslus jungiančioje platformoje trūko ir vartotojų, ir verslų, todėl ir vieni, ir kiti buvo nepatenkinti ir ja nesinaudojo. Po ilgų paieškų, išleidus daugybę pinigų bevertei reklamai, sukurtas naujas sprendimas – moderni programėlė – nuolaidų sistema. Tai tarsi daugiafunkcė kortelė, suteikianti nuolaidų, naudojantis partnerių pasiūlymais. Ji veikia per QR kodus ir yra telefone. Šis sprendimas kardinaliai pakeitė išlaidų reklamai struktūrą ir leido sukurti verslams bei vartotojams naudingą verslo modelį. Apibendrindamas pašnekovas ragino plėtojant verslą nebijoti ieškoti naujų sprendimų. „Problema ne papulti į „Monkey Business“, bet sugebėti keistis ir ieškoti naujų sprendimų“ , – drąsino E. Glebovas.

Perprasti vartotojų problemas

„OVC Consulting“ inovacijų ir komunikacijos konsultantė Viktorija Matusevičiūtė atkreipė dėmesį į vartotoją: kas jis toks ir kokią vertę galime jam pasiūlyti. Dalijosi patirtimi, kad dažnai verslai gyvena iliuzijomis ir neteisingai įvardija savo realų vartotoją. Ji pateikė pavyzdį įmonės, kuri siekė pagerinti vandens filtro kokybę, nesupratusi, kad vartotojas tiesiog neįvertina, ką reiškia gerti filtruotą vandenį. Šiuo atveju reikėjo ne tobulinti patį filtrą, o edukuoti vartotoją. Šis ir dar keli pavyzdžiai iliustravo klaidingą problemų identifikavimą. Pranešėja ragino kalbėtis su vartotojais ir atrasti tikrąsias jų problemas: „Suprasti, koks yra kliento motyvas pirkti. Siaurai ir konkrečiai, rasti tai, ko nori, bet negauna pas konkurentus.“ V. Matusevičiūtė ragino prašyti klientų, kad jie ne tik vertintų, bet ir atsakytų į papildomą klausimą: „Kodėl nedavėte penkių žvaigždučių?“ Taip kartais net ir patys klientai pasiūlo problemos sprendimus.

Tinkama veiklos forma

Pabaigai palikome teisinius aspektus. Juos apžvelgė advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ atstovas – advokatas Edvinas Lenkauskas. Jis įvardijo skirtingų verslo formų pranašumus ir trūkumus. Apibendrindamas ragino tinkamai įvertinti verslo tikslus ir planuojamą apyvartą. Jeigu veikla mažai rizikinga ir pajamos sudaro 10–45 tūkst. eurų, specialistas ragino rinktis darbą pagal verslo liudijimą. Pelningai ir nerizikingai veiklai, kuriai nereikia daug investicijų, tinkamas individualios veiklos pažymėjimas. Planuojant įdarbinti daugiau žmonių, ieškoti išorinių investicijų ar imti kreditą, rekomenduojama rinktis uždarąją akcinę bendrovę arba mažąją bendriją. Taip pat specialistas išskyrė mokestines lengvatas ir ragino jomis naudotis. Apibendrino primindamas, kad verslo formos pasirinkimas neužtikrina verslo sėkmės.

„Business Drive #9“ (BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.)