Skaičiai nemeluoja: darbas nuotoliniu būdu ne tik sparčiai populiarėja, bet ir tampa šių dienų norma. Asmenų, savo atsakomybes vykdančių ne organizacijos biure (kalbame ne apie laisvai samdomus darbuotojus), skaičius nuo 2005 iki 2016 m. pasaulyje išaugo 103 procentais. Daugelio JAV įmonių, patenkančių į „Fortune 1000“ sąrašą, darbuotojai apie 50–60 proc. savo darbo laiko praleidžia dirbdami kažkur, bet ne organizacijos patalpose. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad šiais metais maždaug trečdalis vadovų ar komandų lyderių planuoja leisti savo pavaldiniams vieną arba dvi dienas per savaitę dirbti iš jiems patogios vietos. Kodėl populiarėja darbas nuotoliniu būdu, kokie to pranašumai ir iššūkiai, papasakojo Jekaterina Kosmačeva, kuri yra lanksčios biurų nuomos grupės IWG vadovė Baltijos šalims.

Kodėl?

 

„Pasitikėjimas yra esminis aspektas, reikalingas sėkmingam komandos valdymui nuotoliniu būdu.“

J. Kosmačeva.

 

Pasak pašnekovės, pagal atliktus dirbančiųjų nuotoliniu būdu tyrimus, 56 proc. respondentų patvirtino, kad tai jiems padeda geriau susikaupti, o 53 proc. dalyvavusiųjų apklausoje teigė, kad atitrūkimas nuo kasdienių darbo vaizdų ir aplinkos apskritai gerina jų bendrą savijautą ir mažina įkalinto baudžiauninko pojūtį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dabar pats metas darbdaviams imti ir paleisti savo darbuotojus dirbti į namus, bendradarbystės erdves ar kavines, tačiau, prieš tai padarant, reikėtų sudėlioti įmonės vidinę infrastruktūrą komandai palaikyti ir išlaikyti.

„Pasitikėjimas yra esminis aspektas, reikalingas sėkmingam komandos valdymui nuotoliniu būdu. Laisvė planuoti savo laiką ir atsiskaitymo už smulkias užduotis eliminavimas skatina darbuotojų motyvaciją, pasitikėjimą ir pasitenkinimą darbu. Rezultatas – didesnis darbo efektyvumas ir jo kokybė“, – sako J. Kosmačeva.

Vis dėlto, pašnekovės teigimu, komanda neturėtų būti palikta likimo valiai. Tam reikalingi įrankiai ir struktūra, kuri išlaikytų darbuotojus komandoje ir prireikus būtų jų problemų sprendimo atspirties taškas. Nes nuo biuro baudžiauninko iki izoliuoto biuro atskalūno galbūt ne vienas žingsnis, bet ne taip ir daug. Pašnekovė dalijasi keliais pavyzdžiais.

Kaip?

Nesvarbu, kur būtų darbuotojas: ar moderniose bendradarbystės erdvėse Gedimino prospekte, ar kaimo sodyboje, komandos nariai ir vadovai jam turi būti ranka pasiekiami. Net 86 proc. biuro atskalūnų teigia, kad norėtų vykdyti komunikaciją su savo vadovais ir komandos nariais naudodamiesi moderniosiomis technologijomis.

Momentiniai pranešimai. Čia jie gali labai praversti. Elektroninių platformų tam sukurta tikrai nemažai: „Skype“, visai neformalios „Messenger“ ir „WhatsApp“, taip pat tekstinės žinutės mobiliajame telefone. Be abejonės, senamadiški skambučiai taip pat neturėtų būti pamiršti. Tikslas – kartkartėmis pasitikrinti, kad darbuotojai patenkinti ir turi visas jiems reikalingas priemones darbams kokybiškai įvykdyti.

Mobiliosios programėlės. Programinių įrangų kūrėjai šioje srityje yra padirbėję iš peties. Sukurta daugybė programėlių, skirtų bendrauti ir valdyti projektams nuotoliniu būdu, tokių kaip: „Asana“, „Slack“, „Harvest“ ir kt. Šios mobiliosios priemonės netgi gali tapti pagrindine įmonės infrastruktūra (apie kurios būtinybę užsiminta anksčiau) nuotolinei komunikacijai su komandos nariais.

Visa ši komunikacija nėra skirta tik klausimams ir atsakymams ar problemų sprendimui. Bendravimas apskritai būtinas. Jei biure kolegos gali nueiti kartu išgerti kavos ir pasišnekučiuoti neformaliomis temomis, komandoms, dirbančioms nuotoliniu būdu, turėtų būti suteikta panaši galimybė. Iš pažiūros nereikšmingos kalbos apie kasdienius šalies ar pasaulio įvykius, apie neapgalvotai valdžios priimtus alkoholio įstatymus ar gandus iš nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos užkulisių stiprina ryšį tarp darbuotojų. Kolegų pažinimas vėliau palengvina problemų, susijusių su darbo užduotimis, sprendimą.

Svarbu susitikti

J. Kosmačeva taip pat pastebi, kad, neatsižvelgiant į moderniųjų technologijų pažangą ir galimybes, tradiciniai susitikimai yra svarbūs. Tai laikas ir vieta, kai darbuotojai gali iškelti problemas, aptarti atvirus klausimus, pasidalyti idėjomis ar užmegzti įkvepiančius pokalbius. Darbdavys tuo metu gali perduoti planus su aiškiais terminais. Tačiau susitikimai neturėtų būti itin dažni ir jie turėtų būti planuojami iš anksto, kad neatimtų iš darbuotojų laisvės pojūčio, kuris yra viena svarbiausių pridėtinių verčių dirbant nuotoliniu būdu.

Vieta, kurioje galima suburti komandą, yra nebūtinai tradicinis, visiems pažįstamas ir įprastas biuras. Yra daugybė šiuolaikiškų bendradarbystės erdvių, kuriose komandos nariai gali susitikti, įkvėpti vieni kitus ar kurti naujas idėjas. Kartais ir komandoms, dirbančioms tradiciniu būdu, t. y. biure, naudinga susitikti kitoje aplinkoje, kuri skatina kūrybiškumą, naujas idėjas ir pasiūlymus.

Darbas nuotoliniu būdu, aplinkos dinamika yra nauja šių dienų norma ir verslas turėtų būti tam pasiruošęs. Tinkama darbuotojų ir vadovų komanda, pasinaudodama moderniosiomis technologijomis, gali nesunkiai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir įveikti iššūkius, kuriuos kelia darbas nuotoliniu būdu. Įveikus iššūkius, lieka tik pasidžiaugti pridėtinėmis vertėmis, kurias sukuria laisvė dirbti lanksčiai.

„Regus“ bendradarbystės erdvės.