Pranešimai žiniasklaidai gali būti vertinami dvejopai. Viena vertus, tai yra galimybė padidinti įmonės žinomumą, paskatinti pardavimus, pakviesti žmones į renginį, galbūt pradėti diskusijas tam tikromis temomis ar įgyvendinti kitus savo tikslus. Kita vertus, tai yra grėsmė tavo reputacijai. Netinkamai parengtas pranešimas spaudai verslui gali kainuoti didelius nuostolius, netgi priversti kapituliuoti. Dėl to labai svarbu gebėti tai daryti profesionaliai. Į ką atkreipti dėmesį, rengiant pranešimus žiniasklaidai, pasakoja rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalo M360.lt redaktorė Jūratė Žuolytė.

Pranešimai žiniasklaidai nemirė

Pastaruoju metu diskusijos apie pranešimų žiniasklaidai mirtį yra dažnos, tačiau jų pagrįstumas kelia dvejonių. Pranešimų spaudai kiekis, J. Žuolytės manymu, kaip ir anksčiau, tebėra didelis, o kokybės prasme judame teisinga linkme.

„Galbūt situacijos gerėjimą lemia tai, kad yra vis daugiau bendradarbiavimo su viešųjų ryšių agentūromis, kurios padeda pranešimus žiniasklaidai parengti profesionaliai“, – svarsto ji.

Pranešimai spaudai tebėra aktualus įrankis tiek pradedantiesiems verslams, tiek didžiosioms korporacijoms.

„Startuoliams jis yra labai palankus dėl to, kad, jei esi raštingas ir turi bendrą suvokimą, kaip tai turėtų būti daroma, nieko nekainuoja. Dideliam verslui dažniausiai tai yra tik viena labai nedidelė komunikacijos dalis, bet daugelio tebesuprantama kaip puikus būdas kartas nuo karto priminti apie save“, – teigia pašnekovė.

Galbūt gali atrodyti, kad žmonės nepastebi išpublikuoto žiniasklaidoje bendrovės pranešimo, tačiau, jei tai daroma nuolat, žinia vienareikšmiškai lieka skaitytojų galvose ir padeda formuoti vadinamąjį „top of mind“ žinomumą, asociacijas klausiant, apie kokį prekės ženklą pagalvojama paminėjus vieną ar kitą verslo sektorių.

Verslininkui svarbi žurnalisto mąstysena

Nėra universalaus recepto, kaip parengti tinkamą pranešimo spaudai turinį. Kiekvienu atveju tai yra labai individualu, tačiau verslininkui privalu atrasti įdomiausius savo produkto ar paslaugos „kampus“. Visgi, pasak pašnekovės, dažnai pasitaiko atvejų, kai pranešimuose žiniasklaidai yra per daug pompastikos ir liaupsių. „Pranešimų nereikia per daug nuglaistyti. Nereikia daryti „bombos“, kur jos iš tikrųjų nėra. Norėtųsi, kad tie žmonės, kurie rašo pranešimus spaudai, daugiau galvotų kaip žurnalistai. Dažnai jie yra sukuriami labiau galvojant, ko nori užsakovas ir kaip įtikti akcininkams, bet pamirštama pagalvoti apie tai, ko nori skaitytojas, – dėsto J. Žuolytė. – O skaitytojui tiesmuka reklama nėra įdomi. Nenori jie skaityti ir, liaudiškai tariant, apie nieką. Dažnai neįdomus turinys ir yra priežastis, kodėl bendrovės pranešimai nepatenka į žiniasklaidą.“

Elementarios taisyklės

Norint, kad pranešimas spaudai atrodytų profesionalus, reikia, mažų mažiausiai, pateikti jį tvarkingai, be gramatinių klaidų, parašytą logiškai. Kartais, M360.lt redaktorės teigimu, pateikiama per daug informacijos, pradedama iš labai toli, o ilgi pranešimai spaudai yra žurnalistų laiko švaistymas.

„Žurnalistų darbas labai dinamiškas ir, jeigu tu greitai nerandi esmės, jos ir neieškai. Reikia nuo pat pradžių pasakyti, apie ką yra pranešimas, kodėl tai yra nauja ir kodėl tai yra aktualu. Geriausia kelis tokius esminius sakinius įdėti netgi nebūtinai pačiame pranešime žiniasklaidai, o laiške“, – pataria ji. Kartu labai svarbu suprasti ir pačią žiniasklaidos aplinką – tai, kam ir kada yra siunčiamas pranešimas spaudai. Užuot šaudžius aklai, rekomenduotina daryti tai kryptingai.

J. Žuolytė ragina verslininkus atminti, kad anksčiau ganėtinai prigijęs posakis „net ir bloga reklama yra reklama“ šiandien tikrai negalioja.

„Netikiu, kad bet koks viešumas yra siektinas, kadangi reputacija yra ypatingai saugotina. Žinoma, veikia ir žmogiškasis faktorius: jeigu pranešime spaudai palikai gramatinę klaidą, kreipiesi į žurnalistus pakartotinai ir tariesi dėl pataisymų. Tačiau melai nėra toleruojami. Jeigu jau siunti pranešimą spaudai, turi būti tikras, kad pasirašai po kiekvienu žodžiu“, – tvirtina pašnekovė.

Startuoliai turėtų būti drąsūs

Tiesa yra ta, kad startuoliams dėl dėmesio kovoti reikia daugiau nei rinkos gigantams. Ne išimtis ir žiniasklaida.

„Startuoliai vien pagal savo filosofiją turėtų būti drąsūs, tad ir jų pranešimai spaudai turėtų būti atitinkami. Tai neturėtų būti biurokratinis pranešimas. To yra tikimasi iš tokių įstaigų, kaip ministerijos ar Seimas, o iš startuolio yra tikimasi įdomesnio sprendimo. Jiems reikėtų pagalvoti apie įdomesnę formą ar turinį. Pranešimas gali būti netgi su video nuoroda, gali būti šmaikščiai papasakota. Jeigu jau pirmaisiais kartais pasirodysi nuobodus ir be veido, tikėtina, toks įvaizdis po truputį įsitvirtins žurnalistų galvose“, – pabrėžia J. Žuolytė.