Dažnai, norėdami pristatyti savo verslus potencialiems investuotojams, pradedantys verslininkai turi vos keletą minučių, kad pateiktų svarbiausius faktus ir taptų nepamirštami bei išskirtiniai. Patarimų, kaip tai padaryti lengvai ir sėkmingai, pateikia komunikacijos agentūros „AD verum“ komunikacijos specialistė Aušra Kurtkutė.

Mokytis parduoti

Pašnekovės teigimu, kiekvienos verslo prezentacijos esmė – visų pirma parduoti savo siūlomą idėją, produktą ar paslaugą. Norint tai padaryti, prezentacija turi būti ne tik aiški, bet ir prikaustanti dėmesį.

„Rengiantis bet kokiam verslo pristatymui viešai, pirmiausia reikia sau atsakyti į kelis klausimus: kokia man iš to nauda? Kokia iš to nauda auditorijai? Ką savo prezentacija aš noriu pasakyti? Ką naujo sužinos, o, svarbiausia, – ką vėliau prisimins mano pristatymą išklausę žmonės? Atsakymai į juos užtikrins prezentacijos struktūrą ir garantuos auditorijos dėmesį. Prisimenate pasaką apie Šecherezadą? Ji 1001 naktį išgyveno tik dėl to, kad mokėjo įtikinamai pasakoti istorijas ir prikaustyti valdovo dėmesį. Verslas turi tapti šecherezada ir auditoriją užburti taip, kad žmonės ne tik išklausytų visą prezentaciją neišsiuntę nė vieno elektroninio laiško, neatnaujinę „Facebook“ statuso ar tiesiog pražaidę „Candy Crush“, bet rikiuotųsi eilėje, kad po pristatymo su jumis susipažintų, nes suintrigavote ir jie nori žinoti šios istorijos tęsinį“, – pasakoja A. Kurtkutė.

Jos manymu, būtent gebėjimo prikaustyti dėmesį ir drąsos pristatant savo idėjas trūksta verslininkams iš Lietuvos.

„Dažna replika, kurią girdžiu iš užsienio partnerių, norinčių investuoti Lietuvoje, – kad jauni verslai turi puikių idėjų, tačiau visiškai nemoka savęs parduoti. Galbūt tai praktikos trūkumas, o gal – mentaliteto klausimas, nes girtis savo laimėjimais mums vis dar gėdinga“, – svarsto pašnekovė.

Esmė pradžioje

Anot A. Kurtkutės, pirmosios penkios minutės prezentacijos ar bet kokio pranešimo metu yra pačios svarbiausios. Jeigu per jas nebus pritrauktas potencialaus kliento ar investuotojo dėmesys, jis gali būti prarastas visiems laikams.

„Svarbiausia pačiam suprasti ir apsibrėžti prezentacijos tikslą, išgryninti jos pagrindinę mintį ir visą sprogstamąją jėgą sukoncentruoti ne į dėstymą, bet į įžangą – ji turi iškart prikaustyti klausytojo dėmesį ir žadėti jam paslaptį. Jeigu per pirmas penkias minutes jis nebus suviliotas ir „pagautas“, susigrąžinti jo dėmesį vėliau bus sunku. Kai vaizdas, tekstas ir pasakotojas yra neatsiejama visuma – prezentacija bus sėkminga. Klasika, tačiau tiek žiniasklaidai, tiek viešiesiems ryšiams ar kitiems storytelling’o formatams galioja ta pati taisyklė – „best comes first“. Aktualiausią informaciją reikia papasakoti iš pradžių, vėliau gilinantis į detales ar techninius / statistinius parametrus“, – tikina pašnekovė.

 

„Kad auditorija aiškiai įsimintų jūsų prezentacijos pagrindinę mintį, įžangoje pasakykite glaustai, apie ką planuojate kalbėti, tada apie tai kalbėkite, o pabaigoje akcentuokite, ką papasakojote.“

A. Kurtkutė.

 

Jos teigimu, sėkmingoms prezentacijoms būdingas racionalus kiekis informacijos, paprasta kalba bei tikslingai pasirinkta struktūra.

„Skaidrių gerose prezentacijose yra mažai, jos neperkrautos pertekline informacija, o vartojamas žodynas – paprastas ir aiškus. Jeigu pranešimas nėra skirtas nedideliam branduolinio ginklo kūrėjų būriui ar mezgimo kryželiu technologijos vystytojų suvažiavimui, visa prezentacijos kalba turi būti suprantama bet kuriam sėdinčiajam salėje. Kitas svarbus aspektas – prezentacijos struktūra. Net gražiausio dizaino skaidrėmis tinkamai pristatyti idėjos nepavyks, jeigu prezentacijos struktūra „šlubuoja“, teiginiai „suvelti“ ir klausytojai nebesugeba sekti pranešėjo minčių. Turi būti aiški įžanga, dėstymas ir pabaiga, o klausytojai turi žinoti, kas jų laukia. Kad auditorija aiškiai įsimintų jūsų prezentacijos pagrindinę mintį, įžangoje pasakykite glaustai, apie ką planuojate kalbėti, tada apie tai kalbėkite, o pabaigoje akcentuokite, ką papasakojote“, – pataria pašnekovė.

Nebijoti juokauti

Kiekvienai prezentacijai reikia gyvybingumo. Kitaip klausytojai ims tiesiog žiovauti ar užsiimti kitomis veiklomis. Dėmesį prikaustyti padeda ir keletas paprastų triukų, kuriuos, pasak pašnekovės, dažnai naudoja dėstytojai universitetuose – tai patikrinta praktika.

„Žmonėms, kurie jaudinasi kalbėdami viešai, bet nori suvaldyti auditoriją, patartina pasiskolinti triuką iš dėstytojų – „15 joke 15“. 15 minučių teorijos, intarpas anekdotui ar pavyzdžiui iš gyvenimo, vėl 15 minučių teorijos. Ir taip 1,5 valandos. Šį triuką verta prisiminti pristatant savo prezentaciją, tačiau nereikėtų persistengti, kad pristatymas netaptų standup’u, kitaip auditorija prisimins anekdotus, tačiau ne jūsų pristatytą idėją. Svarbiausia įtraukti auditoriją: provokuojančiu klausimu, improvizuota apklausa ar liepiant atspėti anekdoto pabaigą – pranešėjas pasakoja auditorijai, tad geriausia, kai auditorija gali pasakojimo procese dalyvauti ir kurti istoriją drauge. Dabar yra įvairių internetinių platformų, tad galite prezentacijos metu taikyti bet kurią jų, pavyzdžiui, „mentimeter.com“, kuri realiuoju laiku fiksuoja auditorijos atsakymus į jūsų klausimą ir diagramų pavidalu atvaizduoja prezentacijoje ekrane“, – įvardija pašnekovė.

Tikėti sėkme

Pagaliau pašnekovė tikina, kad net ir gražiai paruošta ir visas taisykles atitinkanti prezentacija nebus sėkminga pardavimo prasme, jeigu verslininkas netikės savo verslo sėkme, nerodys entuziazmo tam, kuo užsiima.

„Žinau atvejų, kai galimi verslo partneriai, iš pradžių susidomėję idėja, vėliau atsisakė investuoti, nes jos autoriai nesugebėjo įtikinti, neatrodė užtikrintai ir nesistengė „uždegti“. Net pati inovatyviausia ir geriausia verslo idėja, be ja tikinčių ir ja gyvenančių žmonių, gali likti nepastebėta, nesuprasta ir neįvertinta. Tad kontroliuokite, ką jūsų laikysena, intonacija, entuziazmas ir užtikrintumas prezentacijos metu sako apie jus – jeigu sudomins jūsų asmenybė, sudomins ir verslas. Kaip ir bet kokią prekę bei paslaugą, dažniausiai parduoda ne racionalumas, bet emocijos“, – atskleidžia A. Kurtkutė.