Trečius metus iš eilės atliktas reputacijos indekso tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vykstančių procesų poveikis verslo reputacijai yra neigiamas. Tyrėjai pastebi, kad ilgalaikę tendenciją lemia skandalai ir kitos įtakos, kenkiančios tiek atskirų įmonių reputacijai, tiek verslo sektoriams ir bendrai verslo aplinkai.

Inovatyvumas tapo svarbesniu

Pristatytas Lietuvos verslo įmonių reputacijos tyrimo indeksas taip pat parodė, kad vertinimo kriterijų sąraše įsitvirtina inovatyvumas – verslo savybė, kurią sprendimų priėmėjai, nuomonių lyderiai ir visuomenė laiko daug svarbesne negu anksčiau.

„Esminiais faktoriais, nuo kurių priklauso įmonės reputacijos vertinimas, išlieka sąžiningumas, etiškumas, teikiamų prekių ir paslaugų kokybė, gebėjimas patenkinti vartotojų poreikius“, – sako tyrimą inicijavusios komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ vykdomoji direktorė Raminta Rimkienė (nuotr. kairėje).

Pasak R. Rimkienės, ryškiausi verslo sektorių reputacijos vertinimo pokyčiai įvyko visuomenės tikslinėje grupėje. „Visuomenės emocinį santykį su įmonėmis neigiamai veikė ir nepasiteisinę verslo sprendimai, ir nepalankiai susiklosčiusios išorės aplinkybės bei skandalai. Pavyzdžiui, pasitikėjimas vaistinių tinklais smuko dėl receptinių vaistų skandalo, o transporto ir susisiekimo srityse kilę skandalai judėjo tarsi ledlaužiai valdžios reformų priešakyje, kartu griaudami gyventojų nuomonę apie valstybės valdomas įmones“, – pastebi R. Rimkienė.

Lemia visuomenei aktualios temos

 

„Tokiame fone nuomonės formuotojams ir politikams yra paprasta patraukti visuomenės dėmesį populizmu persmelktomis frazėmis ir skambiomis antraštėmis.“

R. Gaudiešienė.

 

Reputacijos tyrimą atlikusios ir indeksą sudariusios bendrovės SIC Tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė sako, kad kartu su bendru nuosmukiu didesnius praradimus visuomenės tikslinėje grupėje patyrė ankstesnių metų lyderiai – telekomunikacijų bendrovės, vaistinės, draudimas ir bankai. „Nuolat girdima augančių kainų tema ir būsimų pensijų klausimas visuomenėje padidino įtampą dėl finansinės gyventojų gerovės. Tokiame fone nuomonės formuotojams ir politikams yra paprasta patraukti visuomenės dėmesį populizmu persmelktomis frazėmis ir skambiomis antraštėmis. Mes matome brangias šio pigaus politikavimo pasekmes – verslas virsta visuomenės įtampos žaibolaidžiu, kuris toli gražu negali atlaikyti visų į jį nukreiptų smūgių“, – pastebi R. Gaudiešienė (nuotr. dešinėje).

R. Gaudiešienės teigimu, tarpkategorinis reputacijos indekso tyrimas įmonių vadovams padeda geriau suvokti bendrą kontekstą ir pokyčius visuomenėje, kurie ilgainiui paveikia verslo aplinką.

Būtina vienytis

Komentuodama tyrimo rezultatus Investuotojų forumo vykdomoji direktorė yra Rūta Skyrienė sako, kad gauti duomenys verslui siunčia nerimą keliantį signalą: „Nors dvi respondentų grupės – sprendimų priėmėjai ir nuomonių lyderiai – stiprių vertinimo pokyčių neišreiškė, tačiau visuomenės tikslinei grupei vis sudėtingiau atlaikyti neigiamos informacijos srautą, atskirti, kurie kaltinimai verslui yra pagrįsti, o kurie – ne. Verslui būtina vienytis ir atrasti daugiau galimybių apginti bei išsaugoti savo reputaciją. Kitaip bet kokios geranoriškos socialinės iniciatyvos, pastangos būti bendruomenių dalimi ir sumanymai plėtoti civilituotą verslo kultūrą bus sutinkami atšiauriai, iš anksto pasmerkiami ar apraizgomi sąmokslu. Sėjamas nepasitikėjimas riboja mąstymą ir kūrybingumą, ardo bendruomenės ryšius ir valstybei yra labai nuostolingas. Juk verslas yra vienas iš visuomenės pažangos variklių“.