...

Neeilinė kavinė jaunimo verslumui ugdyti

Verslas

2018.09.07

Autorius: Rytis Verbickas

Temos: , .

Neeilinė kavinė jaunimo verslumui ugdyti

Irena Vedeikienė. Asmeninio albumo nuotr.

Mokslo kavinė – tai platforma jaunam verslui, kurioje galima drauge dirbti ir realizuoti savo idėjas“, – pasakoja verslo įkūrėja Irena Vedeikienė (55). Jos tikslas – padėti jauniems žmonėms pigiausiu būdu, su mažiausiomis sąnaudomis, kurti ir įgyvendinti svajones. Mokslo kavinės vystymosi istorija – sudėtinga ir ilga, verslo kelyje susidūrusi su ne vienu iššūkiu.

Idėja jaunimo verslumui skatinti

„Nuolatinis darbas greta studentų, jaunųjų mokslininkų, taip pat ir užsienio šalių patirties analizė rodė, kad verslumo klausimais su jaunimu reikia diskutuoti gerokai anksčiau nei universitete, netgi ankstyvajame mokykliniame amžiuje, būtina nuolatinė pagalba ir jų tarpusavio bendravimo užtikrinimas. Todėl nuolat ieškojau būdo, kaip tai padaryti“, – sako pašnekovė.

 

„Man patiko atviros bei laisvos diskusijos galimybė ir nusprendžiau, kad tam nebūtina vietos ieškoti vis kitoje kavinėje.“

I. Vedeikienė.

 

I. Vedeikienę sužavėjo Mokslo kavinės idėja, atsiradusi Didžiojoje Britanijoje ir paplitusi po visą pasaulį. Tai diskusijos kavinėje prie puodelio kavos, kur mokslininkai ir inovatyvių idėjų turintys asmenys gali susitikti su įvairia auditorija ir pristatyti savo idėją.

„Man patiko atviros bei laisvos diskusijos galimybė ir nusprendžiau, kad tam nebūtina vietos ieškoti vis kitoje kavinėje, o galima sukurti pastovią vietą, kurioje nuolat galima susitikti, diskutuoti, konsultuotis ir kartu pristatyti lankytojams produktus bei paslaugas.“

Sulaukė prieštaringų reakcijų

Pirminės dabar jau trečius metus skaičiuojančio verslo užuomazgos prasidėjo gerokai seniau, kai Mokslo kavinė buvo įsteigta asociacijos „Slėnis Nemunas“ sudėtyje. Pasak pašnekovės, veiklos pradžioje tokia idėja kitiems neatrodė geras būdas ugdyti jaunimo verslumą ir nuolat susidurdavo su skeptišku aplinkinių požiūriu.

„Lietuvoje tarsi yra daug inkubatorių, padalinių institucijose, kuriuose ugdomas verslumas, todėl dar vieno tokio padalinio atsiradimas neatrodė nei naujas, nei reikalingas. Mokslo kavinė ilgą laiką taip pat nekėlė pasitikėjimo ir kolegoms atrodė visiškai netinkamas formatas verslumui ugdyti. Esu labai dėkinga asociacijos direktoriui, profesoriui ir ilgamečiam Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriui Albinui Kustai, kuris patikėjo mano idėja, ją palaikė ir leido vykdyti veiklą“, – prisimena moteris.

Verslas plėtėsi

Veiklai pamažu plečiantis, atsirado didesnis viešumo ir savarankiškų greitų sprendimų priėmimo poreikis, todėl I. Vedeikienė nusprendė, kad Mokslo kavinė turi kelti sparnus savarankiškam gyvenimui. Tuomet drauge su kolege įsteigė įmonę ir 2015 m. pavasarį veiklą tęsė jau išsinuomotose patalpose Kaune.

„Pradžioje buvo įkurta tik Mokslo kavinė, kurios įkūrimas kainavo tuo metu 20 tūkst. litų. Finansavimui naudojausi artimųjų lėšomis ir jau tuomet galvojau apie verslo plėtrą, nes puikiai žinojau, kad vien tik žodžiais verslumo neišauginsime. Todėl planuose jau buvo nedidelis eksperimentinis cechas, kuriame būtų galima gaminti inovatyvius produktus, juos išbandyti. Tuomet pateikiau paraišką Darbo biržai sukurti darbo vietą neįgaliam asmeniui. Pasinaudoję projektu įsigijome dalį reikiamos įrangos bei prisiėmėme įsipareigojimus užtikrinti vieną darbo vietą neįgaliam asmeniui trejų metų laikotarpiui. Kitas lėšas teko skolintis iš kreditus teikiančių įstaigų. Nedidelę dalį lėšų skyrė Kauno rajono savivaldybė, kurios meras taip pat labai palaiko Mokslo kavinės idėją. Siekiant uždirbti papildomų pajamų ir norint tirti vartotojų reakciją į naujai kuriamus produktus, atsirado ir dar vienas padalinys – užkandinė, kurioje lankytojai pirmieji juos išbando“, – sėkmės istorija dalijasi I. Vedeikienė.

Pagrindiniai iššūkiai – finansų ir bendraminčių paieška

Moteris pasakoja, kad Mokslo kavinės veikla yra daugiau socialinis negu pelno siekiantis verslas, todėl susiduriama su finansinėmis problemomis.

„Sunkiausia nuo įmonės įsteigimo iki dabar yra tai, kad nuolat stinga lėšų veikloms vykdyti, bendrovės jokie fondai nefinansuoja, tenka kliautis tik savo darbu, artimųjų pagalba ir įvairiomis kredito įmonėmis. Tenka nuolat dirbti su žmonėmis, kurie neturi pakankamai finansinių resursų, arba su smulkiaisiais gamintojais, kurių produktai dėl mažų apimčių yra ir taip brangūs, todėl juos parduodant sunku tikėtis pakankamų pajamų įmonės klestėjimui užtikrinti“, – atskleidžia pašnekovė.

Be to, išskirtiniam verslui sunku rasti partnerių, kurie lygiai taip pat tikėtų šia idėja kaip ir jos autoriai. „Veikla yra nestandartinė, todėl susirasti partnerių, kurie tikėtų idėja, irgi nėra lengva. Dėl šios priežasties per įmonės veiklos istoriją partneriai keletą kartų keitėsi, tačiau pamažu atsirado tikrų bendraminčių ir šiandien jau esame keturios partnerės bei dar keli idėja tikintys žmonės“, – džiaugiasi verslininkė.

Planuose įmonių tinklas

Nepaisydama visų sunkumų, pašnekovė išlieka pozityvi ir drąsiai žvelgia į ateitį. „Sieksime, kad panašios įmonės atsirastų kituose Lietuvos regionuose, o tuomet jau bus galima kurti tokių įmonių tinklą, kuris padės smulkiųjų gamintojų inovacijoms greičiau sklisti po Lietuvą ir už jos ribų. Mažesni tikslai ir siekiai – patiems kurti vis naujus produktus ir skverbtis į užsienio rinkas“, – savo planus atskleidžia I. Vedeikienė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.