Projektas „Desico“ lietuviškoje žiniasklaidoje sulaukė nedaug dėmesio. „Desico“ yra vieta, kur startuoliai galės viešai paleisti vertybinių popierių požymius turinčius žetonus ir jais prekiauti rinkoje. Vienas iš projekto sumanytojų kaunietis Laimonas Noreika (32) šypsodamasis sako, kad visuomenės dėmesio jie netrokšta – svarbiau valstybės institucijų palaikymas.

Apsauga investuotojams, taisyklės projektams

Finansinės technologijos ir minios finansavimas šio projekto sumanytojams nėra naujiena. Į „Desico“ komandos dosjė įeina „FinBee“, kurio principas – minia teikia paskolas verslams arba fiziniams asmenims. ICO jie laiko minios finansavimo patobulinimu: minia, t. y. žmonės, finansuoja projektus, kas iš esmės yra minios finansavimas. Tačiau yra ir trūkumų – skolintojų teisės neapgintos. „Yra buvę atvejų, kai buvo pavogti pinigai, tad mus sudomino faktas, kad rinkai reikia reguliavimo tam, kad būtų apgintos investuotojų teisės, o projektai, kurie tas lėšas pritraukia, turėtų aiškias taisykles, kaip tai padaryti“, – sako vienas iš „Desico“ įkūrėjų L. Noreika.

Žetonai kaip vertybiniai popieriai

Pirmoji minios finansavimo forma buvo žinoma kaip „crowdfunding“, paskui sekė pastaraisiais metais didžiulio atgarsio ir populiarumo sulaukę ICO (žetonai ateities paslaugoms), o dabar pagreitį vis labiau įgauna žetonai kaip vertybiniai popieriai (angl. Security Token Offering). ICO žetonas nesuteikia teisių ar garantijų į pajamas, pelno dalį, balsavimo teises. Žetonas kaip vertybinis popierius reiškia vienokį ar kitokį turtą, tad įmonės gali pažadėti savo pajamų ar pelno dalį, suteikti balsavimo teises arba kapitalo dalį. „Desico“ yra infrastruktūra, kuri padės tai atlikti: išleisti vertybinių popierių žetoną ir paskui juo prekiauti. Vertybinių popierių žetonų šiuo metu neplatina niekas, o kai kurie projektai pasukčiaudami per ICO pažada savo pajamų dalį, bet to daryti pagal jokios šalies įstatymus negalima. „Desico“ sukurs infrastruktūrą, kur bus galima legaliai siūlyti, o investuotojams legaliai pirkti bei įgyti apsaugą.

Teigiamas valstybės požiūris

Rizikos kapitalo fondas, investuojantis į startuolį, 7–8 metus laukia, kol bus surengtas IPO, akcijos atsiras biržoje ir iš to fondas uždirbs. Pinigai nelikvidūs – juos įdedi ir lauki. Pasitelkus „blockchain“ technologiją ir „Desico“ projektą, investuojant į projektą (ir žmogui, ir rizikos kapitalo fondui), investicijos yra likvidžios – nuo pirmos dienos jas gali parduoti kitam asmeniui. Tokiai infrastruktūrai kurtis Lietuvoje padeda atviras valstybės požiūris į „blockchain“ revoliuciją. Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Apskaitos departamentas suvienijo jėgas ir praėjusių metų paskutinį ketvirtį įkūrė iniciatyvinę grupę, siekiančią išspręsti teisines problemas rinkoje, kad būtų galima sukurti teigiamą aplinką.

Daugelis šalių šioje srityje kiek atsilieka, tad Lietuva yra priekyje, nes ministerijos ir valstybinės institucijos labai anksti ėmėsi spręsti šiuos klausimus. „Desico“ dalyvauti gali startuoliai iš viso pasaulio, bet tam turi įsteigti įmonę Lietuvoje, kad būtų prižiūrima jų veikla. „Jei pavyks padaryti, ką planuojame, į Lietuvą atvyks šimtai startuolių“, – pasidžiaugia L. Noreika.

Investicijos Lietuvai

Pats bendraįkūrėjis jaučia didelė aistrą ir norą dalyvauti tarptautiniame versle. Tačiau dar svarbiau jam – kad kuria Lietuvai. „Jei pavyks, gerai bus visiems: teisininkams, reklamos agentūroms, valstybei mokesčių prasme, specialistams.“

L. Noreika taip pat sako, kad labai norisi, jog aktyviems, jauniems žmonėms Lietuvos ministerijose, Lietuvos banke ir kitur būtų suteiktas rezultatas – jie stengiasi dėl verslo, o verslas atsilygina. Kaip didžiausią iššūkį pašnekovas įvardija daugybę blogų projektų rinkoje ir faktą, kad iš jų išskirti gerą yra labai sudėtinga. „Investuotojai per dieną gauna šimtus užklausų iš įvairių startuolių, o vien prisibelsti iki jų durų yra be galo sunku, jau nekalbant apie asmeninių santykių susikūrimą“, – sako jis.

Apsauga šiuometinėje rinkoje

Dabartinę rinkos padėtį L. Noreika juokais palygina su geru pasilinksminimu: „Šiuo metu yra pagirios po labai gero vakarėlio pernai.“ Jo manymu, šis nusivylimas yra reikalingas tiek pat kiek ir teisinis reguliavimas. Šalys jo ėmėsi: Šveicarija, ta pati Lietuva, Malta, Lichtenšteinas kuria taisykles, kurios leistų tai daryti tvarkingai ir taisyklingai, o kitos valstybės vargu ar atmes šį klausimą. „Desico“ bendraįkūrėjo požiūris optimistiškas: „Po 3–5 metų turėsime tvarkingai veikiančią, normalią rinką. O kol kas klesti laukiniai vakarai.“ „Desico“ komandai svarbu nešti žinią, kad reikia sukurti investuotojams apsaugą nuo apgavysčių ir melagysčių, kurias būtina pašalinti.

„Lamborghini“ – irgi investicija

Pradedantiesiems pašnekovas pataria nebijoti veikti. Žmonės bijo suklysti, tačiau toks yra startuolių gyvenimas. Tik taip tampama stebuklais, nes tik kas šimtasis ar tūkstantasis juo tampa. „Pinigų rinkoje yra sočiai, vien Lietuvos bankų sąskaitose guli daugiau nei 10 mlrd. eurų. Jei ir praradote rizikos kapitalo pinigus, nieko baisaus neatsitiko. Juos gavo kažkas kitas, tad taip paskatinote ekonomiką. Uždirbs teisininkai, jūsų darbuotojai. Net nusipirkti „Lamborghini“ yra geriau nei leisti pinigams gulėti nenaudojamiems. Svarbu nebijoti juos prarasti, kitaip nieko ir nenutiks“, – juokauja ir kartu pataria L. Noreika.