Praėjusieji metai buvo asmens duomenų ir apsaugos metai, o pagrindinė tema ir rūpestis įmonėms buvo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Tai aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Andrius Ivanauskas, pridurdamas, kad ir šiemet teisinių pokyčių versle tikrai netrūks.

Svarbiausia – išsiaiškinti visas sąlygas

A. Ivanausko teigimu, 2019 m. numatomi ryškūs pokyčiai bankroto srityje. Pats ryškiausias – planuojama reformuoti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesus, remiantis Nemokumo įstatymu. „Įstatymo projekte numatyta daug naujovių, tikintis, kad įmonės anksčiau spręstų potencialaus nemokumo problemas ir taip būtų patenkinta daugiau kreditorių reikalavimų“, – aiškina specialistas.

Šiemet steigiantiesiems savo verslą A. Ivanauskas pataria pernelyg nepasikliauti standartinėmis įmonių teisėmis, tiksliau, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. „Dažnai verslą kuria keli bendraminčiai, todėl jau steigimo metu būtina išsiaiškinti, kokias teises suteikia steigėjų gaunami akcijų paketai, kokiu būdu geriausia bendradarbiauti. Tuomet galima pasirinkti reikiamą juridinę formą, koreguoti tipinius įstatus, sudaryti akcininkų sutartis ir kitus dokumentus. Taip galima sukurti tvarius bendro verslo kūrimo pamatus.“

Siekiama paprastumo

Pokyčių 2019 m. numatoma ir finansinių technologijų bei kriptovaliutų srityse, todėl dirbantieji ar planuojantieji dirbti šiose srityse turėtų atkreipti dėmesį. A. Ivanauskas pabrėžia, kad Finansų ministerija yra paskelbusi finansinių technologijų skatinimo plano projektą, kuriame gausu būdų, kaip išlaikyti ir padidinti Lietuvos lyderystę būtent finansinių technologijų srityje. Šiame plane taip pat numatyta peržiūrėti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, ypač tuomet, kai nustatant klientą pasitelkiamos informacinės technologijos. Pasak pašnekovo, tikimasi supaprastinti ir kitas kliento atpažinimo procedūras, spręsti kai kuriuos apmokestinimo nenuoseklumus.

 

„Kriptovaliutos ir žetonai negali būti lengvai suprantami, nes jų reprezentuojamas turinys skirtinguose projektuose yra skirtingas, o dažnai ir neaiškus.“

A. Ivanauskas.

 

2019 m. žmonėms, dirbantiems su kriptovaliutomis, didžiausias prioritetas turėtų būti pinigų plovimo prevencija. „Tai patvirtina ir Lietuvos banko 2018 m. skirtos baudos už šių reikalavimų nesilaikymą“, – tikina specialistas. Jis pastebi, kad kriptovaliutos ir kiti „blockchain“ technologijomis kuriami produktai tampa vis labiau įsigalinčia realybe, ypač informacinių technologijų srityje, tačiau ragina ir tai vertinti kritiškai. „Kriptovaliutos ir žetonai negali būti lengvai suprantami, nes jų reprezentuojamas turinys skirtinguose projektuose yra skirtingas, o dažnai ir neaiškus. Todėl reiklumas informacijai apie šiuos produktus ir sveikas nepasitikėjimas jais yra reikalingi“, – sako A. Ivanauskas.

Prognozės pozityvios

Pašnekovas pastebi, kad 2018 m. vienas ryškiausių teisinių pokyčių buvo Antrosios mokėjimų direktyvos (PSD2) įgyvendinimas. Ji Lietuvoje įsigaliojo rugpjūčio 1 dieną. Pasak A. Ivanausko, PSD2 atneša į mokėjimų rinką milžiniškas naujoves, todėl šios direktyvos įgyvendinimas ir taikymas tęsis ir šiais metais.

Šiemet A. Ivanauskas džiaugiasi Ekonomikos ministerijos paskelbta iniciatyva palengvinti „opcionų“ apmokestinimą. 2019 m. vasario 1 d. įsigalioja fondus reglamentuojančių įstatymų pakeitimas, kuris leis lengviau ir greičiau steigti bei Lietuvos banke licencijuoti fondus. „Tikėtina, kad tai dar padidins rizikos kapitalo galimybes investuoti ir auginti verslus Lietuvoje bei užsienyje. Kita vertus, akivaizdu, kad nauji teisės aktai kriptovaliutų ir pinigų plovimo srityje kai kuriuos pilkojoje zonoje buvusius atvejus gali palikti už raudonos linijos. Vis dėlto šia prasme teisinis tikrumas yra naudingas tiems, kurie siekia veikti inovatyviai ir sąžiningai, o ne ieškoti konkurencinio pranašumo kompromisuose su įstatymu“, – aiškina įmonės „Glimstedt“ partneris.