Būti startuoliu – nuostabu. Identifikavęs problemą, ieškai jos sprendimo būdų. O kai sprendimą atrandi, regis, negali abejoti savo veiklos reikšmingumu. Lydimas didelės aistros savo veiklai kuri visiems geresnį pasaulį. Vis dėlto dažnai nuošalyje paliekama kita „pergalės“ pusė. Savo idėjomis besistengdami pakeisti pasaulį, startuoliai susiduria su daugybe mentalinių virusų – nesėkmės baime, visuomenės spaudimu, nerimu dėl ateities, – galinčių išvesti iš emocinės pusiausvyros ir kainuoti rimtus psichikos sutrikimus. Norint to išvengti, startuoliams, ypač veikiantiems technologijų industrijoje, būtinos mentalinės pauzės. Taip Rygoje vykusioje jauno verslo konferencijoje „TechChill“ teigė „VentureBeat“ analitikas Stewartas Rogersas (Stewart Rogers).

Problema ne nauja, tačiau dabar medijos ją dar labiau gilina

Savo pranešimą S. Rogersas pradėjo pabrėždamas, kad emocinio disbalanso technologijų industrijoje problema yra opi nuo seno. Ji pasireiškia ne tik asmeniniu, bet ir sisteminiu lygmenimis. Analitikas pabrėžia, kad ypač prie iškreipto startuolio įvaizdžio formavimo prisideda medijos. Šios startuolius demonstruoja kaip labai laimingus, nors dažnai realybė yra kitokia.

„Tai, kad socialinėse medijose rodote, koks nuostabus jūsų gyvenimas, turi didelę įtaką mentalinei būsenai. Vien dėl to, kad kvailinate ne tik kitus, bet ir save. Dialogas su savimi nuolat sukasi jūsų galvose: „Tai netikra. Bet negaliu pasakyti aplinkiniams, kas iš tiesų dedasi. Turiu apsimesti. Turiu nuolat apsimesti, kad viskas gyvenime yra fantastiška – vien vaivorykštės ir vienaragiai“. Taip socialinės medijos problemą tik gilina. Ar žinojote, kad 18 proc. Jungtinių Valstijų gyventojų rodo galimo psichinės pusiausvyros praradimo požymius? – klausia R. Rogersas. – Tik pagalvokite – beveik kas penktas žmogus.“

Tech bendruomenės statistika kelia dar didesnį nerimą: technologijų srities žmonės net du kartus dažniau yra linkę į savižudiškas mintis. Startuolių įkūrėjai yra triskart labiau linkę piktnaudžiauti vartodami žalingas medžiagas. Technologijų industrijos žmonės yra dešimt kartų labiau linkę turėti taip vadinamą maniakinę depresiją (bipolinį afektinį sutrikimą).

Akcentuodamas didelį problemos aktualumą, R. Rogersas ragina ieškoti priežasčių ir būdų, kaip to išvengti.

Užuot dirbę sunkiai, dirbkite protingai

Pernelyg dažnai galvojame, kad būtina nuolat dirbti sunkiai, nes taip priimtina, kai nori daug nuveikti, daug pasiekti. Startuolių gretose tikrai rasime daug žmonių, kurie vardan savo kuriamo produkto dirba penkiolika ar net septyniolika valandų per dieną, septynias dienas per savaitę. Pranešėjas pabrėžia, kad toks požiūris į ilgas darbo valandas kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

„Kai dirbame sunkiai, gauname pernelyg daug adrenalino. Kai gauname pernelyg daug adrenalino, eikvojame savo imuninę sistemą. Susilpnėjusi imuninė sistema reiškia mažesnį atsparumą ligoms. Vadinasi, dirbti sunkiai – tai tas pats, kas sargdinti save. Mūsų organizmas paprasčiausiai nėra pajėgus dirbti tokiais tempais, kokiais dažnas startuolis dirba“, – tvirtina jis.

Kai pečius užgula dideli įsipareigojimai

Dažnas startuolis pasiekia tokią verslo plėtros stadiją, kai pradeda dairytis investuotojų, ieškoti iš, kur galėtų pritraukti pinigų. O, pasak R. Rogerso, santykiuose su investuotojais pasireiškia ypatingai didelis spaudimas. Investuotojai, jo manymu, dažnai nesupranta, kad startuolius reikia ne spausti, o protingai skatinti.

„Investicinio kapitalo valdytojai tikisi 5, 10 ar net 15 kartų didesnės investicijų grąžos, ypač tokie lūkesčiai juntami, kalbant apie Silicio slėnį. Generalizuosiu, tačiau šie valdytojai dažniausiai neturi savo verslo, jie tik turi pinigus ar priėjimą prie pinigų. Todėl jie iki galo nesupranta startuolių situacijos ir kuria papildomą spaudimą. Jie prisideda prie startuolių skatinimo dirbti tas penkiolika valandų per dieną, septynias dienas per savaitę, kad tik šie greičiau grąžintų pinigus ir pradėtų nešti pelną“, – atkreipia dėmesį jis.

Kaip startuoliai elgiasi, pritraukę investicijas? Pradeda burti savo komandą, už kurią tampa atsakingi. O atsakomybė už komandą vėlgi prisideda prie didesnio streso. Pasamdę kitus žmones, tampate atsakingi už tai, kad jie galėtų susimokėti už savo būstą, už tai, kad jie turėtų maisto ant stalo. Galop, už tai, kad jų vaikai turėtų maisto ant stalo. Visi šie įsipareigojimai gula būtent ant komandos vadovo pečių.

Kieno idėja, tas ir vadovauja

Pranešėjas pastebi ir kitą dilemą. Visuomenėje yra nusistovėjusi nerašyta taisyklė, kad idėjos šeimininkas turi vadovauti verslui, nes esą taip logiška. Bet, pasak R. Rogerso, daugelis idėjų kūrėjų neturi vadovavimui reikalingų įgūdžių. Užuot teisingai pasielgę sustabdydami save nuo tapimo vadovu, dažniausiai jie prisiima vadovavimo pareigą ir dėl patirties stokos, galbūt ir dėl kitokios mąstysenos, daug klysta. Tuomet bando atsitiesti, kartoja vėl ir vėl. Todėl, norint užbėgti šiems įvykiams už akių, labai svarbu gebėti identifikuoti savo rolę, suprasti, kokios pareigos jums yra priimtinos, kokios ne.

Kaip palaikyti sveiką mentalinę savijautą?

Pirmiausia R. Rogersas siūlo daryti mentalines pauzes. „Atsitraukite nuo klaviatūros. Išeikite iš ofiso. Neskubėdami pasivaikščiokite. Nuveikite ką nors gamtoje. Gamta yra neįtikėtinai galinga, įkvepianti. Užuot kėlusi adrenaliną, ji jus nuramins“, – pastebi jis.

Taip pat pranešėjas siūlo nepamiršti mankštintis, kadangi gera fizinė būklė padeda stabilizuoti ir vidinę būseną. Jis skatina daugiau žaisti, nenustoti elgtis vaikiškai, net kai suaugate. O kol jūs žaidžiate, jūsų protas jau planuoja kitus darbus.

Kartu jis pažymi ir meditacijų naudą. „Meditacijos suteikia „šviežesnę“ matymo perspektyvą. Meditacija padeda atsikratyti nerimo dėl praeities ir ateities, kurių negali pakeisti. Ji padeda maksimaliai susifokusuoti į dabartį, kas išties yra labai naudinga darbo atžvilgiu. Meditacija padeda dirbti protingiau, o ne sunkiau“, – mano jis.

Už kito gerovę atsakingi esame visi

Tęsdamas mintį apie būtinybę susifokusuoti į dabartinius momentus, kaip pavyzdį R. Rogersas pamini Izraelį ir perpasakoja draugo izraeliečio pamąstymus. „Izraelis yra nemėgstamas tiek daug šalių, jog jo gyventojai kasdien nubunda mąstydami, ar niekas šiandien neatims jų gyvybės. Kas jiems belieka? Belieka kiekvieną dieną gyventi kaip įmanoma geriausiai. Paradoksalu, bet suvokimas, kad gyvenimas yra laikinas, iš tiesų yra sveika. Tai skatina norėti gyventi kiekvieną minutę. Šioje sampratoje ir nesėkmės yra išgyvenamos visai kitaip negu pas mus, Vakaruose. Kai ištinka nesėkmė, izraeliečiai paprasčiausiai užsiima kita veikla. Nesėkmę patyrusių visuomenė nesmerkia, priešingai – padeda jiems atsitiesti. Vakaruose kitaip. Jeigu pirmojo verslo plėtros etapo metu pritraukei 20 milijonų investicijų, antrame etape nedrįsk pritraukti tik 15 milijonų, – pašiepiamai pabrėžia analitikas. – Mums reikia nustoti koncentruotis į pinigus. Pinigai ateina ir išeina.“

Pranešimą R. Rogersas užbaigė pasakojimu apie gražią kanadiečio Sam Fiorella iniciatyvą padėti emocinio balanso ieškantiems žmonėms. Ši iniciatyva skirta atminti gyvybę sau atėmusiam S. Fiorella sūnui. Kokia tai iniciatyva? S. Fiorella paprasčiausiai pastatė geltonus suoliukus, taip paženklindamas vietas, skirtas pokalbiams. Ant geltono suoliuko prisėdę žmonės visuomenei transliuoja žinią, kad nori su kuo nors pasikalbėti. Tuomet atsakomybė gula ir ant mūsų visų pečių – tarsime ieškančiam pagalbos „labas“ ar ne.