...

Ar Lietuva yra pajėgi kurti visame pasaulyje žinomus produktus?

Verslas

2019.07.19

Autorius: Rūta Jadzevičiūtė

Temos: .

Ar Lietuva yra pajėgi kurti visame pasaulyje žinomus produktus?

Ar Lietuva yra pajėgi kurti visame pasaulyje žinomus produktus? Iš asmeninio albumo

Startuoliai Lietuvoje, rodos, dygsta kaip grybai po lietaus, bet milijardinės vertės kompanijų, vadinamųjų vienaragių, vis nematyti. Vieni nepaliauja tikėti ir vardija perspektyviausius verslo sektorius, kiti abejoja, ar apskritai Lietuva yra pajėgi kurti visame pasaulyje žinomus produktus. Apie tai svarstė ir startuolio „Millo Appliances“ įkūrėjas Ruslanas Trakšelis, bendrovės „Deeper“ inovacijų vadovas Donatas Malinauskas, startuolio „Rubbee“ įkūrėjas Gediminas Nemanis ir įmonės „Artilux NMF“ vadovas Rimantas Damanskis, diskutavę inovacijų konferencijoje „LOGIN 2019“.

Kelios fazės

Diskusiją G. Nemanis pradėjo pabrėždamas, kad kelyje link globalaus produkto pripažinimo yra dvi fazės. „Vienas dalykas – pritraukti į savo tinklalapį lankytojų iš viso pasaulio, ir tai gana lengvai padaroma, panaudojant visokius pagalbinius mechanizmus. Bet visai kitas dalykas – padaryti, kad tavo produktas atsirastų prekybos vietų lentynose visame pasaulyje. Kelias iki lentynų trunka gerokai ilgiau ir apima daug daugiau procesų: MTEP, sertifikavimą, platinimo klausimus, garantinę priežiūrą ir t. t. Tai visa graži puokštė klausimų, kuriuos reikia išspręsti“, – dėstė jis.

Startuolis „Rubbee“, pasak įkūrėjo, kol kas yra pirmoje fazėje: produktas žinomas visame pasaulyje, bet lentynas yra pasiekęs tik Europos Sąjungoje. Didžiausias iššūkis, G. Nemanio tvirtinimu, yra globali paties produkto, o ne jo žinomumo plėtra – tai, kaip užtikrinti, kad produktas pasiektų globalią rinką.

Parduoti globaliai

R. Damanskis neabejoja, kad lietuviai gali ir sukurti, ir pagaminti globalius produktus. Jis primena, kad sėkmės istorijų jau turime. Viena jų – „Deeper“. Sukurti ir pagaminti yra iššūkis, bet sunkiausia, jo manymu, yra parduoti.

„Ar gali Lietuva parduoti globaliai? – klausė jis. – Ne visada. Yra tam tikri pardavimo kanalai, platinimo grandinės, tinkami partneriai. Turbūt viena didžiausių klaidų – kai prekybos vietos nėra tinkamai aprūpintos produktais po jų bandomųjų partijų pristatymo rinkai ir po rinkodaros kampanijos. Galbūt klausti reikėtų kitaip. Pavyzdžiui, ar galime sudominti garsius pasaulinius prekių ženklus įtraukti mūsų produktus į savo asortimentą ir šitaip parduoti globaliai?“

Tokiai minčiai pritaria ir G. Nemanis. Jo teigimu, kad sukurtum gerą produktą, nebūtina kurti kompanijos. „Kiek pastebėjau, daugumos Lietuvos startuolių „butelio kaklelis“ – finansavimas. Visgi esame maža šalis, nėra čia tiek daug rizikos kapitalo fondų, kurie investuotų, ypač į techninės įrangos kūrėjus. Ieškant investuotojų, kad ir Baltijos regione, reikia ne tik pagalvoti apie tai, kodėl tavo produktas geras, bet kartu turėti kompaniją, o tai kainuoja žvėriškai daug resursų. Bet nebūtina kiekvienai idėjai, kiekvienam produktui kurti atskiro prekių ženklo. Galima parduoti savo idėją didiesiems Europos gamintojams, o už naudojimąsi idėja rinkti licencijavimo mokestį“, – įžvalgomis dalinosi „Rubbee“ įkūrėjas.

Ne tik didelių ir turtingų kompanijų reikalas

Tikriausiai neretai atrodo, kad lenktynės su didžiaisiais rinkos rykliais prilygsta kovai su vėjo malūnais. Provokuodamas R. Damanskis diskusijos metu prašė spėti, koks yra „Philips“ metinis biudžetas, skiriamas naujiems produktams vystyti. Pasirodo – 1,3 mlrd. eurų, ir tik nedidelė dalis naujų produktų yra komercializuojami.

„Sutinku, neretai atrodo, kad didžiosios korporacijos, turėdamos šitiek finansinių galimybių ir inžinerinių resursų, yra žingsniu priekyje ir nepavejamos. Visgi po kelių vizitų pas didžiuosius gamintojus supratome, kad taip nėra. Anaiptol – jie apakę, kad mes, tokia nedidelė žmonių grupė, gebame padaryti tai, ką jie patys bandė padaryti, bet nesėkmingai“, – džiaugsmo neslėpė R. Trakšelis. Kaip didžiausią mažų žaidėjų pranašumą jis įvardijo lankstumą, ypač greitą sprendimų priėmimą.

D. Malinauskas taip pat minėjo, kad gebėjimas keistis yra neatsiejamas komponentas, kuriant naujus inovatyvius produktus. „Kai darbą pradeda trijų žmonių kompanija, yra vieni procesai. Kai žmonių skaičius pasiekia 20 – jau kiti procesai. O kai perkopia 60 – dar kiti. Čia, žinoma, slypi ir pavojus, kaip užtikrinti, kad klausimai būtų sprendžiami efektyviai, greitai, kaip prisitaikyti prie vidinių ir išorinių pokyčių“, – atkreipė dėmesį jis.

Nuo idėjos iki realaus produkto

Ieškodamas atsakymo, ką visgi turėtume daryti, kad atsirastų daugiau lietuviškų globalių produktų, R. Damanskis pabrėžė, kad dar į produkto kūrimo stadiją labai svarbu įtraukti būsimą produkto gamintoją, kuris pakonsultuotų, kokia yra visa produkto patekimo į rinką grandinė.

Taip pat jis skatino kūrėjus ieškoti daugiau ir įvairesnių finansavimo mechanizmų: verslo angelų, rizikos kapitalo fondų, strateginių partnerių, pardavus konceptą ar susijungus, ir t. t. „Esame pernelyg dideli individualistai, nenorime su niekuo jungtis. Bet didžiausi pinigai šiandien ateina iš programos „Horizon 2020“, tik su svarbia sąlyga, kad turi būti suformuotas konsorciumas. Vadinasi, turi jungtis su partneriais, dalintis informacija, draugauti“, – aiškino R. Damanskis.

Kartu jis kvietė įvertinti kylančius naujus iššūkius, ypač direktyvas, susijusias su perdirbimu ir atliekomis. R. Damanskio patarimu, jau produkto kūrimo stadijoje turi būti apgalvota, kaip pasibaigs jo gyvavimo ciklas.

Dar „Artilux NMF“ vadovas siūlo ypač atsargiai pasirinkti partnerius ir įvairiapusiškai įvertinti produkto gamybos galimybes. „Pastebiu tendenciją, kad globalūs prekių ženklai iš Kinijos grįžta į Europą. Kodėl? Pagrindinė priežastis – plagijavimas. Reikia labai aiškiai suvokti, kad vos tik atiduodame savo brėžinius kinams, didelė tikimybė, kad netrukus panašūs gaminiai atsiras kaip kopijos. Europoje plagijuoti yra pavojinga teisiškai, pagaliau ir vertybių sistema kitokia – mes vertiname partnerystę“, – dėstė jis.

Pasak R. Trakšelio, sunkiausia buvo produkto kūrimo stadija. „Visa tai truko pusantrų metų. Lyg ir kažką darėme, bet tikriausiai labiau patys save apgaudinėjome, kad judame į priekį. Surinkti tinkamą inžinierių komandą buvo išties sudėtinga, o juos dar ir išlaikyti reikia. Kuo geresnį žmogų nori pasikviesti, tuo tas žmogaus išlaikymas brangiau kainuoja. Tada vėlgi grįžtame prie investicijų pritraukimo klausimo. O Lietuvoje, jei atvirai, investuotojai labiau linkę į programinės, o ne techninės įrangos kūrėjus, nes gali greičiau suprasti, ar verta produktą vystyti, gali greičiau vykdyti plėtrą. Tai, ko gero, ir buvo didysis iššūkis – rasti žmones, kurie patikėtų produktu ir komanda. O toliau jau tik eiga“, – kalbėjo „Millo Appliances“ įkūrėjas.

Malonu kurti prasmingus dalykus

Diskusijai einant į pabaigą, kiekvienas jos dalyvis pabrėžė, kad naujo produkto įvedimas į rinką, nors ir sudėtingas, yra labai emociškai apdovanojanti kelionė – ir nuopuoliais, ir pakilimais.

„Kai tu kiekvieną dieną matai, kad šimtai tūkstančių vartotojų naudojasi tavo kurtu produktu ir vertina jį, be abejo, tai labai malonu. O dėl proceso – žinote, dalykai pasidaro darymo būdu“, – sakė D. Malinauskas.

„Tu kasdien sprendi iššūkius. Vadinasi, kasdien kažką ir išsprendi. Tuomet mentaline prasme tai yra toks apdovanojantis procesas, kad nebegali sau leisti sustoti. Net jeigu viskas sekasi gerai, tu vis tiek rasi problemų, kurias reikia išspręsti. Tu nuolat stengiesi tobulinti savo verslo procesus, produktą, komandą. Iš žmogiškosios pusės, žinoma, tai labai vargina, tačiau kartu tu turi galimybę dirbti prie kažko, kas yra didesnis negu tu, prie didesnės vizijos“, – pozityvia gaida diskusiją baigė G. Nemanis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.