VERSLUMO LYGIS LIETUVOS MIESTUOSE: PIRMAUJA DIDMIESČIAI IR PAJŪRIO KURORTAI (#)

BZN start prieš 4 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 57 s.
Vilniaus, Palangos m. ir Neringos savivaldybėse bendras verslumo lygis yra didžiausias. flickr.com nuotr.
Lietuvoje verslumo lygis auga: kelerius metus iš eilės didėja naujų įmonių skaičius, daugėja verslo naujokams išduodamų paskolų, savo verslą artimiausiais metais kurti planuoja 10 proc. šalies gyventojų. Tačiau tarp skirtingų Lietuvos regionų fiksuojamas akivaizdus verslumo lygio atotrūkis. Jei Vilniaus m. ir Neringos savivaldybėse bendras verslumo lygis kone 2 kartus didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, tai, pavyzdžiui, Varėnos, Jonavos, Visagino ir Šalčininkų savivaldybėse jis nesiekia ir 80 proc. šalies vidurkio.

Tokias tendencijas atskleidė pirmą kartą sudarytas Lietuvos regionų verslumo lygio tyrimas, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Liūto verslo dalis didmiesčiuose

„Nors daugelį metų valdžios ir verslo visuomenė rodo pastangas skatinti verslumą regionuose, tačiau didžioji dalis verslo ir toliau koncentruojasi didesniuose miestuose, taip pat pajūrio kurortuose. Mažinti atskirų regionų atskirtį padėtų verslumo skatinimo priemonės naujuoju ES struktūrinės paramos periodu, didžiąją dalį šių priemonių nukreipus į tas savivaldybes, kuriose verslumo rodikliai yra mažiausi“, – teigė LCKU analitikas Tomas Valauskas.

Lietuvos verslumo žemėlapis buvo sudarytas atsižvelgiant į tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių, ūkio subjektų skaičiaus augimą, išduotų paskolų verslo pradžiai skaičių bei pačių gyventojų planus pradėti nuosavą verslą.

Tyrimo duomenimis, savo verslą Lietuvoje norėtų kurti kas ketvirtas gyventojas, tačiau tik kas dešimtas mano turintis tam galimybių.
T. Valauskas

Po Vilniaus rikiuojasi Neringa ir Palanga

Susumavus visus kriterijus, žemėlapyje išsiskiria Vilniaus m. ir Neringos savivaldybės, kuriose verslumo lygis yra atitinkamai 92 proc. ir 87 proc. didesnis už šalies vidurkį. Po jų rikiuojasi Palangos (149 proc. Lietuvos verslumo lygio), Kauno m. (139 proc.), Šilutės r. (133 proc.), Klaipėdos m. (122 proc.), Panevėžio m. (118 proc.) savivaldybės.

Pagal verslumo lygį pirmaujančių regionų dešimtuke, be pajūrio kurortų, atsidūrė dar kelios kitos mažesnės Lietuvos savivaldybės – Šilutės, Šilalės (115 proc.), Molėtų (117 proc.). Šios savivaldybės visų pirma išsiskiria didesniu gyventojų, kurie individualiai vykdo ekonominę veiklą, vidurkiu.

Sąrašo apačioje atsidūrė Varėnos r. savivaldybė, kur užfiksuotas 65 proc. bendro šalies vidurkio siekiantis verslumo lygis, taip pat Jonavos r. (71 proc.), Visagino (75 proc.), Šalčininkų r. (77 proc.) savivaldybės.

Neringoje – didžiausia įmonių koncentracija

Pajūrio savivaldybės bei didmiesčiai pirmauja daugeliu verslumo rodiklių. Štai pagal veikiančių įmonių koncentraciją išsiskiria Neringos savivaldybė – 2014 m. pradžios duomenimis, čia 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka net 51 įmonė. Po jos rikiuojasi Vilniaus miestas – 45 įmonės, Palangoje – 34, Kaune – 32, Šiauliuose – 25, Panevėžyje – 24.

Iš viso 2014 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikė 68,2 tūkst. įmonių – 1 tūkst. šalies gyventojų vidutiniškai teko 23 įmonės. Mažiausiai įmonių yra Kalvarijos savivaldybėje – čia 1 tūkst. gyventojų tenka vos 7 įmonės. Trigubai mažesnė už šalies vidurkį įmonių koncentracija fiksuojama ir Ignalinos bei Lazdijų r. savivaldybėse (po 8 įmones).

Kas antra nauja įmonė registruojama sostinėje

Įmonių ir kitą verslo organizavimo formą pasirinkusių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje daugėja jau kelerius metus iš eilės – Statistikos departamento duomenimis, per 2012 metus jų skaičius išaugo 11 tūkst., pernai – 13 tūkstančių. Vidutinis augimas per 2013 metus siekė 4,5 ūkio subjekto 1 tūkst. gyventojų.

„Itin spartų naujai registruojamų verslų augimą lemia iš esmės pagerėjusios sąlygos kurti verslą. Tai – ir vadinamieji „verslo krepšeliai“, t.y. nemokamos konsultacijos iki įmonės įsteigimo bei visus pirmuosius jos veiklos metus, taip pat naują savarankiškos veiklos formą įteisinęs Mažųjų bendrijų įstatymas. Prie įmonių steigimo bumo prisidėjo ir naujai susikuriančių verslų finansavimas Verslumo skatinimo fondo lėšomis“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

LCKU analitikas T. Valauskas atkreipė dėmesį į tai, kad maždaug kas antra nauja įmonė yra registruojama sostinėje: „Tyrimo duomenimis, Vilniuje ir kituose didmiesčiuose koncentruojasi didžioji naujai steigiamo verslo dalis. Pernai Vilniuje registruotų ūkio subjektų skaičiaus augimas siekė 12,5 subjekto 1 tūkst. gyventojų, tai – beveik 3 kartus daugiau už šalies vidurkį. Kaune 1 tūkst. gyventojų teko 5,2, Klaipėdoje – 5 ūkio subjektais daugiau nei užpernai“.

Per 2013 metus keliose savivaldybėse – Elektrėnų, Rietavo, Kazlų Rūdos, Kalvarijos – registruotų ūkio subjektų skaičius sumažėjo.

Daugiausia ūkininkų – mažesnėse savivaldybėse

Tuo tarpu pagal ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičių beveik visos didžiosios Lietuvos miestų savivaldybės atsidūrė žemiau šalies vidurkio.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2014 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 202 tūkst. ekonominę veiklą vykdančių gyventojų – ūkininkų ir jų partnerių, dirbančių pagal verslo liudijimą, advokatų, vykdančių kitą individualią veiklą.

1000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai tenka 69 gyventojai, pasirinkę savarankišką ekonominę veiklą. Šalies vidurkis pagal šį rodiklį beveik tris kartus viršytas Neringos (189) ir Šilalės r. (148) savivaldybėse, beveik 2 kartus – Pagėgių (148), Molėtų r. (147), Skuodo r. (135) ir Šakių r. (132) savivaldybėse.

„Pagal šį rodiklį pirmajame dvidešimtuke yra daugiausia tų Suvalkijos, Vidurio Lietuvos, Žemaitijos regiono savivaldybių, kurios išsiskiria ūkininkų skaičiumi. Taip pat kai kurias savivaldybes pagal šį rodiklį „kilstelėjo“ savarankiškai turizmo ir kitose srityse dirbančių gyventojų skaičiai“, – sakė T. Valauskas.

Verslą planuoja kurti 10 proc. gyventojų

Remiantis LCKU duomenimis, pagal aktyvumą naudojantis Verslumo skatinimo fondo (VSF) paskolomis išsiskiria Kauno m., Šilutės r.,  Vilniaus m. gyventojai bei įmonės. VSF paskolos skirtos verslo idėją turintiems gyventojams bei ne ilgiau kaip 1 metus veikiančioms įmonėms, o iki š. m. spalio 1 d. sudarytų paskolų sutarčių suma sudaro 58 mln. litų.

Verslumo lygis Lietuvos regionuose taip pat buvo tiriamas ir pagal gyventojų ketinimus pradėti nuosavą verslą. 2014 m. rugsėjo mėn. bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų teigė per artimiausius 24 mėnesius planuojantys pradėti savo verslą. Daugiausia tokius planus turinčių gyventojų užfiksuota Klaipėdos ir Utenos apskrityse (po 12 proc.), mažiausia – Alytaus apskrityje (5 proc.).

„Tyrimo duomenimis, savo verslą Lietuvoje norėtų kurti kas ketvirtas gyventojas, tačiau tik kas dešimtas mano turintis tam galimybių. Nemažai respondentų teigė neturintys verslui tinkamų kompetencijų, taip pat dalis gyventojų neturi pakankamai informacijos apie valstybės paramos verslo pradžiai priemones“, – sakė LCKU analitikas T. Valauskas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai