KIEK UŽDIRBA VERSLININKAS PIRMUS DVEJUS METUS? (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 6 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min.
Savo skaitytojams uždavėme paprastą klausimą: kiek gi jie uždirbdavo pirmaisiais verslavimo metais? scenicreflections.com nuotr.
Gal tik meilės pradžia būna lengviausia, kol, pavyzdžiui, nepykdo partnerio bulvių skutimo įpročiai… Visur kitur pirmieji žingsniai yra sunkiausi, reikalaujantys daug valios ir kantrybės. Ne išimtis ir verslas. Paprastai naują įmonę įsteigęs asmuo turi kuriam laikui susiveržti diržus ir gyventi stipriai taupydamas. Bent jau tokias tendencijas atskleidžia „bzn start“ atliktas tyrimas, skirtas išsiaiškinti, kokias pajamas paprastai verslininkai gauna pirmaisiais veiklos metais.

Savo skaitytojams uždavėme paprastą klausimą: kiekgi jie uždirbdavo pirmaisiais verslavimo metais? Apklausoje dalyvavo įvairių Lietuvos įmonių savininkai, dalininkai, steigėjai (78 %) bei verslininkai, užsiimantys individualiąja veikla (22 %).

Daugiausia apklaustųjų buvo 25–34 metų (57%), tačiau nemaža dalis – dar jaunesni, t. y. 18–24 metų (21 %). Šiek tiek vyresni, 34–44 metų, respondentai sudarė 16 %. Apklausos dalyvių veiklos sritys – įvairios. Daugiausia yra dirbančių informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose – po 20 %. Toliau rikiuojasi reklamos (15 %), prekybos (14 %) bei gamybos (12 %) sektoriai.

Paaiškėjo, kad pirmaisiais verslo metais didelių pajamų tikėtis neverta. Netgi atvirkščiai – būtina apsišarvuoti kantrybe. Absoliučios daugumos pradedančių verslininkų mėnesio pajamos būna žemesnės nei vidutinės, o dažnai net panašesnės į minimalią algą. Net 56 % respondentų pripažino, kad pirmuosius dvejus metus turėjo ar tebeturi tenkintis iki 850 litų siekiančiomis pajamomis į rankas. 18 % verslininkų pradiniu laikotarpiu uždirbdavo 851–1 500 litų.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinė alga pirmą šių metų ketvirtį šalyje siekė 2 138,1 lito (neskaitant individualiosiose įmonėse dirbančių žmonių). Taigi net 74 % apklaustųjų pirmaisiais metais nelabai priartėjo prie šios ribos. Ją pasiekė arba peržengė tik likę 26 %. 11 % per mėnesį uždirbdavo nuo 1 501 iki 3 000 litų ir tik 15 % galėjo džiaugtis apčiuopiamai didesnėmis nei vidutinėmis pajamomis – per mėnesį uždirbdavo 3 000 litų ir daugiau.


Apskritai atlikus apklausą aiškėja, kad minimalus atlyginimas būdingas paslaugų sektoriui (sveikata, verslo konsultavimas, personalo valdymas, mokymai, maitinimo, transporto paslaugos). Daug geresnės perspektyvos, jeigu įmonė specializuojasi IT srityje – statistiškai būtent jiems pirmaisiais veiklos metais tenka didžiausios pajamos.

Mūsų kalbinami verslininkai pripažino, kad pirmieji verslo metai nėra lengvi. Pajamos būna arba labai mažos, arba jų išvis nėra.

„Socialaus marketingo“ įkūrėjas Arijus Žakas sako, kad pirmi jo įmonės veiklos metai buvo skirti investicijoms į ateitį. „Pirmaisiais metais neuždirbdavome visiškai nieko. Visus pinigus, kuriuos turėdavome, iš karto investuodavome. Mūsų įmonėje yra du savininkai, užimantys aukščiausias pozicijas, – vykdomasis direktorius ir kūrybos direktorius. Praktiškai buvome nusiteikę, kad pradžioje uždirbtume ne mes patys, o įmonė plėstųsi, kad būtume tvirtesni, stipresni. Iš esmės visos pajamos buvo nukreipiamos į augimą“, – pasakojo jis. Iš ko tuomet gyvenama ir kaip verčiamasi? Verslininkas teigė, kad padėjo sukauptos santaupos ir tikėjimas, jog investicijos yra tikslingos.

„Didžiąją laiko dalį gyvenome mintimis, kad ateis metas, kai iš to pradėsime gauti pajamų. Yra daug skirtingų modelių, kaip galima pradėti verslą. Vienas modelis – kai žmonės gauna finansinę injekciją iš investuotojų. Tuomet turimas pakankamai didelis biudžetas ir jiems sakoma: dirbkite. Mes šalia neturime svarbių verslininkų, viską darome savo jėgomis. Iš esmės todėl esame kur kas labiau motyvuoti dirbti dieną naktį. Turime savo planą, matome perspektyvas ir kol kas to sėkmingai siekiame“, – sakė A. Žakas.

Panaši ir vyninę turinčio Juozo Sargūno patirtis. „Tai buvo minusas. Jokių pajamų. Vyninės iš esmės išsilaikydavo, tačiau sau neuždirbdavau nieko. Kol kas pajamų iš verslo negaunu. Verslas man gali nebent užtikrinti degalų sąnaudas, telefono išlaidas, bet tai toli gražu nėra pajamos. Didžiausią dalį lėšų suvalgo nuoma. Tai tikrai turi didelę įtaką. Pirmais ir antrais metais mažai importavome ir viską pirkdavome iš vietos tiekėjų, todėl negalėdavome gauti tos pelno maržos, kurios reikia prekybininkams. Tik trečiais metais pradėjome patys vežti prekes iš užsienio. Taip galima užsitikrinti normalią pelno maržą, kuri padeda pasiekti lūžio tašką“, – pripažino jis.

J. Sargūnas šeimą išlaiko dirbdamas kitur. Vis dėlto verslininkas tiki, kad reikalai juda į priekį ir greitai verslas duos laukiamus rezultatus. Juo labiau kad vyninė pamažu rado klientų ir tvirčiau atsistojo ant kojų.

„Manau, mes jau įsipaišėme į rinką. Pirmoji ir pagrindinė mūsų Žirmūnų vyninė kitų metų balandį jau švęs trejų metų gimtadienį. Per šiuos metus įgijome būrį klientų, kurie specialiai pas mus atvažiuoja apsipirkti. Išdalijome klientams apie pusantro tūkstančio nuolaidų kortelių, todėl jie tapo lojalesni. Tam reikėjo mažiausiai metų“, – sakė J. Sargūnas.

Kantrybe apsišarvoti teko ir A. Žakui. Jo įmonė irgi pamažu ėmė generuoti norimas pajamas. Verslininkas sako, kad viskas galėjo vykti ir dar greičiau, bet buvo pasirinkti sprendimai, kurie atneš daugiau ilgalaikės naudos.

„Manau, rezultatą pradėjome matyti po dešimties ar vienuolikos mėnesių. Vis dėlto reikia turėti omeny, kad tuo metu įmonėje jau dirbo šeši žmonės, kurie gauna normalias, oficialias algas. Reikia įskaičiuoti ir tai, kad pakeitėme biurą, kolektyvas yra nuolat motyvuojamas. Kartu einame ir į kino teatrą, ir į teatrą, nuolat dalyvaujame konferencijose, keliaujame, pas mus nuolat yra ir ko užkąsti, ir ko atsigerti… Jeigu būtume visur taupę, nemotyvavę darbuotojų, nedarę nieko daugiau, realias pajamas būtume pajutę ir anksčiau, tačiau galbūt mūsų politika labiau grindžiama malonumu, kurį patiriame dirbdami. Tą motyvavimą mes irgi traktuojame kaip investiciją“, – apie „Socialaus marketingo“ vertybes pasakojo A. Žakas.

Kyla klausimas: kaip ištverti sunkųjį pradinį laikotarpį? J. Sargūnas tiki, kad svarbiausia yra noras ir tikėjimas tuo, ką darai. Tada atsiranda ir varomoji jėga.

„Iš tikrųjų tai yra tikėjimas. Tikėjimas ir noras plėtoti verslą, nenuvilti žmonių. Aš taip pat noriu kurti darbo vietas, realizuoti idėjas, parodyti, kad šį tą galiu. Svarbu ir pasitikėjimas, kurio sulauki iš klientų. Labai geras įvertinimas yra žmogus, atvažiuojantis apsipirkti iš kito miesto galo ar apskritai iš kito rajono. Tai ženklas, kad eini tinkama kryptimi. Tiesiog reikia šiek tiek laiko“, – teigė jis.

Panašiai mąsto ir A. Žakas. Jo nuomone, reikia mažiau skaičiuoti, jaudintis ir tiesiog daug dirbti.

„Neduosiu patarimo, bet pasakysiu, kaip darėme mes. Bandėme daug skirtingų verslo sričių ir viskas baigdavosi, kai pradėdavome skaičiuoti. Visada rasdavome variantų, kodėl neverta daryti to ar ano. Dabar pirmas kartas, kai visus matematinius skaičiavimus ir prognozes pasiliekame antram etapui.

Idėja labai paprasta: reikia žiauriai mėgti tai, ką darai, dievinti savo darbą ir jo nebijoti. Galiausiai nusipiešti planus, ką ir kaip nori padaryti, ir anksčiau ar vėliau sėkmė ateina. Kam kitam gali pasisekti, jeigu ne tiems, kas stengiasi ir tiki tuo, ką daro?“ – klausė A. Žakas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai