...

Kokie 2014-ieji buvo startuolių pasauliui?

Verslas

2014.12.25

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Kokie 2014-ieji buvo startuolių pasauliui?

Vis dar trūksta kokybiškų idėjų ir komandų, kurios galėtų kokybiškai jas įgyvendinti. S.Tamutis. flickr.com nuotr.

Metams artėjant prie pabaigos, visada norisi šiek tiek pažvelgti atgal ir pabandyti susumuoti, įvertinti tai, kas padaryta ir nepadaryta, o sykiu ir užsibrėžti tikslus ateinantiems metams. 2014-ieji Lietuvos startuolių ekosistemai buvo dar vieni augimo metai. Daugėjo pačių startuolių, jų pritrauktų investicijų ir norinčiųjų investuoti. Paprašėme vieno iš „Practica Capital“ įkūrėjų Silvestro Tamučio padėti tinkamai įvertinti praeinančius metus ir įvardyti pagrindinius uždavinius ateinantiesiems 2015-iesiems.

Investuojama vis daugiau

Pasak S. Tamučio, 2014-ieji šalies startuolių ekosistemai buvo dar vieni augimo metai. Jau dabar, turint tik pirmų trijų ketvirčių smulkius duomenis, akivaizdu, kad ekosistema šiemet padarė nemenką pažangą. „Lietuvos rizikos kapitalo ekosistema šiemet įgavo pagreitį. Tai patvirtina augantis rizikos kapitalo investicijų skaičius (per devynis šių metų mėnesius bendras rizikos kapitalo sandorių skaičius rinkoje jau viršijo praėjusių metų sandorių skaičių), smulkiam ir vidutiniam verslui skirtų renginių gausa, didėjantis žinomumas, augantis projektų skaičius ir greitėjantis startuolių idėjų realizavimo procesas. Be to, daugėja startuolių ir kitų įmonių, pritraukusių rizikos kapitalą, sėkmės istorijų, o tai skatina naujas verslo iniciatyvas. Galime kalbėti ir apie ekosistemos brandą: didėja rizikos kapitalo fondų skaičius ir užsienio rizikos kapitalo fondų dėmesys Lietuvai, universitetai kuria technologijų slėnius, miestų savivaldybės rodo iniciatyvas kurti technologijų centrus, tokius kaip Vilniaus technologijų parkas. Kalbant apie investavimo ekosistemos „sveikatą“ apskritai, ji toliau gerėjo ir to geriausiais pavyzdys – tarptautinių bendrovių investicijos ir padalinių steigimas Lietuvoje, šitaip suteikiant žinias ir aukštesnius verslo standartus.”, – dėstė jis.

 

Daugiausia investicijų padaryta į informacinėmis, ryšio ir interneto technologijomis paremtus verslus. Ši kategorija dominuoja ir bendroje Lietuvos rizikos kapitalo fondų statistikoje.

S. Tamutis

 

2013-ųjų gruodį veiklą pradėjęs ir šiemet pagreitį įgavęs „Nextury Ventures“ fondas ekosistemai suteikia dar vieną teigiamą postūmį. „Įkūrus „Nextury Ventures“, startuoliai turi didesnį vietinių ankstyvos stadijos investuotojų pasirinkimą. Ilja ir Mindaugas yra gerai žinomi startuolių ir verslo bendruomenėse, aktyviai dirba ir per pirmus metus jau investavo į penkias komandas. Tai pagyvino rinką. Rinkoje atsirado dar vienas partneris, su kuriuo galime dalytis rizika ir žiniomis. Į vieną startuolį („Cheap data“) investavome kartu su „Nextury“. Rizikos kapitalo fondų jau yra pakankamai, čia žvalgosi ir užsienio fondai, tačiau esamiems fondams artėjant prie investavimo laikotarpio pabaigos, reikės steigti naujus, kad nebūtų RK lėšų trūkumo rinkoje (market gap) ir ekosistema nesustotų bei neregresuotų. Idėjų yra nemažai, bet trūksta kokybiškų idėjų, o ypač – kokybiškų komandų, kurios galėtų kokybiškai jas įgyvendinti ir plėtoti tarptautinio masto verslus. Norėtųsi matyti daugiau verslumo tarp technologinių disciplinų studentų ar patyrusių ekspertų, dirbančių brandžiuose versluose, kurie, gerai pasvėrę galimybes ir rizikas, išeitų iš savo komforto zonos“, – teigia S. Tamutis.

Turime savo žvaigždes

Gana daug lietuviškų startuolių šiemet pritraukė didelių investicijų. Visgi S. Tamutis išskiria du projektus, kurie šiemet pakilo į naują lygį. „Daugiausia investicijų pritraukė „Vinted“, „Yplan“, „CGTrader“, „TRAFI“, „TrackDuck“. Išskirti reikėtų „Vinted“ ir „Yplan“, kurių finansavimo raundai šiais metais buvo įspūdingi ir iškėlė juos į kitą lygą. Dabar didžiausios mūsų žvaigždės yra „Vinted“, „Yplan“, „GetJar“, „Brolis Semiconductors“. Kylančios žvaigždės: „TRAFI“, „TransferGo“, „AdDuplex“, „Bliu“, „Dragdis“, „Place I Live“, taip pat visi kiti perspektyvūs startuoliai, kryptingai dirbantys plėtodami savo verslą ir ieškodami finansavimo. Tačiau nepamirškime, kad startuolių žvaigždės gali ir užgesti“, – perspėja vienas „Practica Capital“ įkūrėjų.

Kaip jau įprasta, daugiausia lietuviškų startuolių koncentruojasi į IT sritį. „Daugiausia investicijų padaryta į informacinėmis, ryšio ir interneto technologijomis paremtus verslus. Ši kategorija dominuoja ir bendroje Lietuvos rizikos kapitalo fondų statistikoje. Paaiškinimas būtų toks: yra techninio talento ir specialistų bei su palyginti nedidelėmis investicijomis galima pradėti verslą, pasitikrinti produktą ir auginti mastą plečiantis naujose rinkose“, – teigia S. Tamutis.

Kokybiškų idėjų vis dar trūksta

Visgi pasitempti ir tobulėti dar tikrai yra kur. IT sritis gera ir patraukli, bet yra ir kitų sričių, kuriose dirbančių startuolių galima pasigesti. „Norėtųsi rinkoje pamatyti daugiau aukštųjų technologijų startuolių, į kuriuos galėtų investuoti rizikos kapitalas. Taip pat norėtųsi daugiau kokybiškų startuolių, plėtojamų gerą išsilavinimą turinčių ir savo srityje patyrusių (ir užsienyje, ir Lietuvoje) ekspertų, tiek jaunų, tiek „senų vilkų“, dirbusių įvairiose kompanijose. Pastebime, kad į startuolius dirbti ar čia pradėti verslo atvažiuoja ir patyrę užsieniečiai. Taip pat į Lietuvą perkeliami jauni verslai iš užsienio, palaipsniui daugėja ir „serijinių“ verslininkų, kurie „išsukę“ vieną verslą imasi kito ar plėtoja kelis verslus iš karto. Visa tai labai sveikintina ir skatintina. Startuolių pertekliaus nejaučiame – labai gerai, kad verslumas ir idėjų skaičius auga, bet, kaip minėjau, trūksta kokybiškų idėjų ir kokybiškų komandų, kurios galėtų kokybiškai jas įgyvendinti“, – dėstė pašnekovas.

Artėjančius metus jis pasitinka su optimizmu, bet sykiu nepamiršta ir problemų, kurių sprendimas padėtų startuolių ekosistemai dar sparčiau augti. „Pamatysime naujų investicijų tiek į startuolius, tiek į jau veikiančias mažas ir vidutines įmones, galbūt kai kurie startuoliai pritrauks kito raundo finansavimą, galbūt pamatysime daugiau išėjimų, toliau bus dirbama su esamomis investicijomis. Norėtųsi glaudesnio verslo ir universitetų bendradarbiavimo, poslinkių kuriant šiuolaikines ir tarptautiniu mastu konkurencingas mokslo ir švietimo programas, tolesnės viešojo sektoriaus finansinės ir kitos paramos. Taip pat norėtųsi, kad toliau didėtų verslumas ir jo kokybė“, – teigia S. Tamutis.

Ekspertai

Silvestras Tamutis

Silvestras Tamutis

Partneris / „Practica Capital”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.