Mėnesio pradžioje vyko konkursas, skirtas inovatyvioms verslo verslui idėjoms. „Founder’s Challenge“ tikslas – ambicingų, veržlių, lyderio savybių turinčių žmonių paieška ir investavimas į progresyvias verslo idėjas. Renginį organizavo rizikos kapitalo bendrovė „Blue Lime Labs“ kartu su ISM Inovacijų baze. Apie idėjas ir tendencijas inovacijų srityje pasakoja vienas renginio organizatorių Gytenis Galkis.

Svarbiausia būti ekspertu

 

„Norint dalyvauti konkurse dažniausiai reikia turėti komandą, būti numačius įgyvendinimo strategijas.“

G. Galkis

 

Daugiausia inovacijų konkursų, nesvarbu, ar jie orientuoti į verslo verslui ar verslo klientui rinką, skirta žmonėms, kurie turi ne tik idėją ir norą, bet ir komandą. „Founder’s Challenge“ išskirtinumas – visiškai kitokia renginio koncepcija. G. Galkis pasakoja, jog esminis kriterijus šiame konkurse – žmogus, suprantantis rinką, kurioje nori pritaikyti savo idėjas.

„Norint dalyvauti konkurse dažniausiai reikia turėti komandą, būti numačius įgyvendinimo strategijas. Šis renginys išskirtinis tuo, jog orientuotas į žmones, turinčius idėjų, suvokiančius, kaip veikia rinka, kuriai idėjos skirtos. Tie žmonės kartais neturi komandos ar investicijų, bet puikiai išmano tam tikrą sritį, yra motyvuoti ir nori įgyvendinti idėjas“, – konkursą pristato pašnekovas.

Laimėjo neurorinkodaros srities idėja

„Founder’s Challenge“ konkursas skirtas idėjoms, pritaikomoms verslo verslui sektoriuje, todėl jų konkurse pateikta itin įvairių. Kaip pasakoja pašnekovas, šiame konkurse nebuvo inovacijų, kurios iš esmės galėtų pakeisti visą rinką. Pateiktos idėjos sužavėjo kūrėjų išmone, kaip tai pritaikyti efektyviau, negu daroma iki šiol. Iš viso renginio metu pristatyta per trylika idėjų, o nugalėtojos vardą pelnė Kamilė Butkevičiūtė, pateikusi mintį, kaip rinkodaros priemonių efektyvumas gali būti analizuojamas naudojant neurologijos srityje taikomas tyrimo priemones. G. Galkis džiaugiasi, kad šios idėjos autorė į konkursą pažvelgė itin rimtai ir nuo pat pradžių buvo matyti, jog atėjo nusiteikusi laimėti.

„Šiame konkurse mes nevertiname vien tik idėjų. Mums svarbu tai, kaip žmogus pasiruošęs ir kokios jo žinios toje industrijoje, į kurią pretenduoja su savo pasiūlymais. Iš tiesų buvo tokių, kurie nevisiškai pasiruošė ar neatsakingai pažvelgė į užduotį, o Kamilė Butkevičiūtė nuo pat pradžių parodė, kad išmano rinką ir suvokia, kaip galima sujungti tam tikrus sprendimus ir sumažinti procesų išteklius“, – pasakoja pašnekovas.

Jis tikina, jog laimėjusi idėja taip pat nėra revoliucinė, iš esmės pakeisianti visą verslo verslui industriją, tačiau stiprus rinkos išmanymas, nepriekaištingas pasiruošimas pristatyti idėją ir ją apginti padėjo K. Butkevičiūtei laimėti. Tikimasi, jog merginos pasiūlyti sprendimai suteiks realios naudos rinkodaros srityje ir galimybę neurorinkodaros tyrimus padaryti prieinamesnius.

Ateitis dirbtiniam intelektui

G. Galkis pasakoja, jog konkurse skirtingoms verslo verslui šakoms pateikta įvairių idėjų. Anot jo, neįmanoma tiksliai nusakyti, kas per ateinančius kelerius metus bus perspektyviausia inovacijų srityje. Skirtingose verslo verslui šakose veikia skirtingos inovacijos, tačiau žvelgiant plačiau galima pastebėti ryškią dirbtinio intelekto populiarėjimo galimybę. Anot jo, renginio dalyviai taip pat buvo susidomėję dirbtinio intelekto idėjomis, tačiau dar stipriau jis matomas pasaulinėse rinkose.

„Jau porą metų stipriai vystomi dirbtinio intelekto projektai, padedantys kurti tokias robotų sistemas, jog pašnekovas net nesuvokia, kad su juo kalbasi ne kitas žmogus. Pavyzdžiui, jau veikia elektroninio pašto asistentės, kurios už tave gali suderinti susitikimus. Yra sprendimų, kai dirbtinis intelektas, gavęs vartotojo užklausą, gali surasti ir rezervuoti lėktuvo bilietus ir taip taupyti vartotojo laiką“, – inovacijas aptaria G. Galkis.

Nors tai atrodytų kaip mokslinė fantastika, pašnekovas pabrėžia, jog tokie procesai labai aktyviai vyksta pasaulyje. Stipriai vystoma sritis greitai gali pristatyti dar labiau ištobulintų robotų, kurių dirbtinis intelektas bus pajėgus ne tik derinti susitikimus, bet ir analizuoti pašnekovo kalbėseną, jos taisyklingumą, skirstyti pašnekovus pagal rangą ir pateikti siūlymų žmogiškųjų išteklių atstovams, besirenkantiems personalą. Tokie sprendimai jau kuriami ir netolimoje ateityje, tikėtina, juos išvysime pristatytus rinkai.