Birželio 30 d. judriausioje Vilniaus vietoje Vilniaus g. 10 ant verslo centro “Centro pasažas” sienos atidengta nauja skulptūra – “Sėkmės Pilvas”. Jos kūrėjas skulptorius Romas Kvintas sukūrė 40 cm. dydžio bronzos bareljefą. Jis kartu su skulptūros iniciatore, jauno verslo bendruomenės telkėja ir „bzn start“ redaktore Živile Glaveckaite tiki, kad miestui naujas objektas, kurį gyventojai ir svečiai galės paliesti, suteiks žaismingumo ir taps traukos objektu.

„Aš pats tikiu sėkme. O jei mieste bus kūrinys, kurį palietus galbūt pradės labiau sektis, kodėl jo nepaglosčius? Tai – daug geriau, nei po to galvoti „o galėjau…“ Visiems svarstantiems apie savo verslą ar jį jau kuriantiems ir trokštantiems sėkmės palinkėčiau dviejų dalykų: turėti svajonę ir tikėti ja“, – kalbėjo apie 10 skulptūrų ir keliolika bareljefų Vilniui sukūręs menininkas.

„Tikimės, kad kūrinys pritrauks žmonės, norinčius ką nors keisti savo gyvenime, besiimančius iniciatyvos, rizikuojančius ir atsakingus. Jiems tereiks paglostyti pilvuką“, – pridūrė Ž. Glaveckaitė.

R. Kvintas savo kūrybos kryptį apibūdina kaip klasikinę. Jo rankose atgimė legendinis gydytojas, Aiskaudos prototipas Cemachas Šabadas Rūdininkų skvere, rašytojas Romain Gary J. Basanavičiaus gatvėje, poetas Adomas Mickevičius jo vardo bibliotekoje Trakų gatvėje ir kiti žinomi ir nežinomi žmonės, tokie kaip mergaitė su skėčiu, puošianti fontaną R. Kvinto kieme miesto senamiestyje, ar Chlojė Lietuvos banko būstinėje. „Pagrindinė mano kūrybos tema – žmogaus kūnas. Manau, jos man ir pakaks visam gyvenimui“, – atskleidė skulptorius.

R. Kvintas juokėsi paklaustas, ar jo kūriniui – sėkmės simboliui – kas nors pozavo. „Į savo vis pasižiūrėdavau… Skulptūroje, tiesa, šiek tiek padidinau, padailinau…“, – paslaptingai šypsojosi kūrėjas.

Vilniaus miestą šiandien puošia daugiau kaip pusšimtis įvairių skulptūrų – lyginant su kitų šalių sostinėmis, šis skaičius nėra didelis. R. Kvintas tiki, kad jos daro miestą gražesnį, formuoja jo kultūrą ir taip skatina jo gyventojus pasitempti. Ž. Glaveckaitė taip pat palygino Vilnių su įvairiais miestais, kuriuose nuo žmonių rankų prisilietimų žvilga skulptūrų dalys, o miesto svečiai ilgainiui ima patikėti turį jas paliesti, nes tai – geras ženklas. „Pamaniau, kodėl Vilnius neturėtų turėti tokio visad apšviesto ir žvilgančio sėkmės ženklo?“ – kalbėjo kūrinio idėjos sumanytoja.