KAIP SUVALDYTI EMOCIJAS STUKSENANT PIRŠTAIS (#)

Edita Gruiniūtė prieš metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 10 s.
Tapingas pirmiausia padeda suprasti save ir iš savo vidaus išstumti emocinį krūvį pexels.com nuotr.
„Gyvenime nuolat tenka susidurti su virtine neišvengiamų aplinkybių: nesėkmėmis, neigiamomis emocijomis, stresu, įvairiais išbandymais. Tačiau net beviltiškoje situacijoje kai ką galima padaryti. Pirmiausia – pakeisti savo reakcijas į tai, kas vyksta su mumis ir mūsų gyvenimu“, – įsitikinusi tapingo instruktorė ir lektorė Sandra Varanavičė.

Savipagalba stuksenant akupunkūrinius taškus

„Dažnai pavydėdavau žmonėms, sugebantiems ramiai išklausyti aštrią kritiką ar nekreipti dėmesio į žeminančią repliką. Anksčiau atrodė, kad kone visi mano pažįstami yra ramūs ir racionalūs, o aš lengvai pasiduodavau vienai ar kitai emocijai“, – prisipažįsta S. Varanavičė (nuotr. dešnėje).

Ieškodama būdų, kaip galėtų suvaldyti ir suprasti savo jausmus, ji išgirdo apie pasaulyje vis labiau populiarėjantį tapingą – terapijos rūšį, sujungiančią Rytų medicinos išmintį ir modernią Vakarų psichologiją. Išvertus iš anglų kalbos „tapping“ reiškia stuksenimą, baksnojimą, barbenimą, tapšnojimą.

Nuolatinė vidinė įtampa ne tik kenkia sveikatai, bet ir trukdo priimti racionalius sprendimus, užmegzti darnius santykius su aplinkiniais ir
nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Todėl labai svarbu su ja tinkamai susitvarkyti.
S. Varanavičė. 

Lektorė tvirtina, kad švelniai stuksenant akupunkūrinius taškus ant veido ir kūno bei kartojant tam tikrus teiginius galima įveikti įvairias baimes kontroliuoti savo jausmus,  reakcijas ar nemalonius fizinius pojūčius (pvz., skausmą).

„Kai pirmą kartą išgirdau apie šią terapiją, negalėjau patikėti, kad tokia paprasta priemonė padeda susidoroti su daugybe problemų“, – prisimena lektorė.

Jos teigimu, geriausiai šio metodo esmę atskleidžia terminas „emocijų higiena“, mat tapingas pirmiausia padeda suprasti save ir iš savo vidaus išstumti emocinį krūvį. 

Pamilti ir suprasti savo emocijas

Pašnekovės teigimu, didžiausią įtampa kasdienybėje sukuria ne išoriniai faktoriai, o pats žmogus. „Šiuolaikinėje visuomenėje retas kuris nenori būti geriausias, kone tobulas savo srityje. To siekdami labai aukštai išsikeliame kartelę, manydami, kad tai lems sėkmę. Tačiau kuo didesni reikalavimai, tuo sunkiau juos įgyvendinti ir tuo dažniau patiriamas stresas, – paaiškina S. Varanavičė ir priduria, kad tuomet kyla pyktis, irzlumas, įtampa bei kitos nemalonios emocijos, kurios pačios savaime nėra blogos. Priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį – padeda atskirti, kas atitinka mūsų vertybes ir lūkesčius, o kas ne.

Trumpai patiriama bet kokia negatyvi emocija, lektorės teigimu, nedaro žalos. Problemų kyla tada, kai stresas patiriamas pernelyg dažnai ir per ilgai jame užsibūnama. „Nuolatinė vidinė įtampa ne tik kenkia sveikatai, bet ir trukdo priimti racionalius sprendimus, užmegzti darnius santykius su aplinkiniais ir nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Todėl labai svarbu su ja tinkamai susitvarkyti“, – paaiškina S. Varanavičė. 

Problemas spręsti, o ne užmiršti

Pašnekovės teigimu, kiekvienas nesąmoningai natūraliai ieško emocijų higienos būdų, padedančių paleisti visą susikaupusį emocinį krūvį. Vieni griebiasi vyno taurės, cigaretės, įninka į saldėsius ar ištisas valandas tūno feisbuke. Tai trumpam padeda pabėgti nuo problemų, užmiršti jas, tačiau jų neišsprendžia.

„Labai dažnai vengiame kalbėti apie savo emocijas ar skirti joms dėmesio. Šnekučiuodamiesi su kolegomis arba draugais apie darbą, planus baiminamės prabilti, ką iš tiesų jaučiame ir kaip jaučiamės. Rodyti stipresnius jausmus nėra priimta, ypač oficialioje aplinkoje, mat tai laikoma silpnumo ir neprofesionalumo požymiu. Nieko tokio, jeigu jaučiamės laimingi ir šypsomės, tačiau ką daryti, jeigu pykstame, liūdime, bijome?“– svarsto lektorė.

Jos teigimu, valdyti stresines situacijas padeda labai paprastos, tačiau dažnai pamirštamos priemonės: reguliarus kokybiškas miegas, sportas, išsikalbėjimas, o tapingas yra vienas iš būdų bent kartą per dieną sustoti, pažvelgti į savo vidų, suvokti, kas mums darosi, skirti laiko darbui su savo emocijomis bei padedantis jas paleisti.

Kaip užsiimti tapingo terapija? 

Pirmas žingsnis. „Tarkime, jūs ko nors bijote. Stuksendami vienos rankos pirštais kitos rankos karatė tašką (žiūrėkite paveikslėlyje) kartokite frazę: „Nors aš bijau (pvz., kalbėti prieš auditoriją), priimu save giliai ir nuoširdžiai.“ Rekomenduojama kartoti tris kartus. Toliau stuksenami visi likę taškai tokia tvarka – viršugalvyje, ties antakiais, smilkiniuose, po paakiais, po nosimi, po apatine lūpa, po abiem raktikauliais ir baigiant tašku po ranka (žiūrėkite paveikslėlius) – kartojant priminimo frazę „Aš bijau (pvz., kalbėti prieš auditoriją).“

Antras žingsnis. Antrasis etapas skirtas paleisti. Tinkamas teiginys galėtų būti: „Aš paleidžiu savo kalbėjimo prieš auditoriją baimę.“ Kaskart sakydami „Paleidžiu…“ galite įsivaizduoti, kaip baimė kokiu nors jums priimtinu pavidalu atsiskiria nuo jūsų ir ištirpsta.

Trečias žingsnis. Trečiasis etapas skirtas emocijos transformacijai. Jeigu jaučiate, kad jau paleidote tai, ko jums nebereikia, įsileiskite į save kai ką priešingo, pavyzdžiui: „Aš renkuosi ramiai kalbėti prieš auditoriją.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai