KAIP IŠMOKTI POZITYVIAI MĄSTYTI? (#)

Rūta Varneckaitė prieš 8 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 11 s.
Jeigu dirbtinai nuteiksime save tik teigiamiems išgyvenimams, kitos emocijos liks užslopintos. pixabay.com nuotr.
Ne paslaptis, jog šiuolaikinio verslininko norai platūs, o ambicijos didelės, tad ieškoma auksinės išminties, kaip pasiekti savų troškimų. Gausiai kuriama pozityvaus mąstymo literatūra, sėkmės mokytojai siūlo pamokas, po kurių lyg burtų lazdele susitvarkysite gyvenimą. „Jei tau atsitiko kas nors bloga, dėl to kaltas tik tavo požiūris“, – skelbia sėkmės treneriai, o paslaptingi guru grūmoja pirštu, mat negatyviomis mintimis prisitraukei nelaimę. „Atsargiai, neskubėkite mokytis dirbtinio mąstymo!“ – perspėja psichoterapeutas Olegas Lapinas (53) ir siūlo verčiau išmokti pažvelgti tikrovei į akis.

Negatyvu nebūtinai bloga, pozityvu nebūtinai gera


„Vienas žmogus pamato stiklinę su vandeniu ir susirūpina, kad ji jau pusiau tuščia. Kitas nudžiunga, nes ji dar pusiau pilna!“ – taip būtų galima klasifikuoti skirtingai mąstančius žmones. Tačiau ar tik taip ir ne kitaip galime būti grupuojami? O gal mintys ir jausmai gali būti skirtingi, atsižvelgiant į situaciją? Psichoterapeutas siūlo prisiminti mažą vaiką, kurio kasdienybėje yra ir džiaugsmas, ir nusivylimas, ir ašaros, ir juokas. Tad kuo turėtų pasikeisti suaugusio žmogaus gyvenimas? Jeigu dirbtinai nuteiksime save tik teigiamiems išgyvenimams, kitos emocijos liks užslopintos. Natūralu, kai mums pikta arba liūdna, neturime pozityviai neigti ir šypsotis. Užuot tai darę, pripažinkime, ką jaučiame. Kitaip tariant, kelią į pozityvumą galima skintis per negatyvumą, nes psichologiškai sveikas žmogus sugeba suvokti, priimti ir išgyventi įvairius savo jausmus.

„Pozityvus mąstymas – tarsi narkozė. Operaciją juk vis tiek reikės daryti. Jei tik narkotikais gydysiesi, tapsi narkomanu“, – tikina O. Lapinas.

Jei aš tikėsiu, kad diena bus gera, nereiškia, kad ji iš tiesų bus geresnė ir kitiems, ir man, tiesiog būsiu linkęs įžvelgti daugiau gerų dalykų.
O. Lapinas

Nematau, vadinasi, nėra

Raginimas galvoti apie dalykus iš šviesiosios pusės gali užtraukti miglą ant akių ir atitolinti nuo tikrovės. Pavyzdžiui, bedarbis guodžiasi, kad tai galimybė pamėgti kuklų gyvenimą, o alkoholikas šildo save iš vidaus, nes nesulaukia žmonių meilės. Toks pozityvumas yra psichologinis bėgimas į fantazijų pasaulį. Posakis „viskas bus gerai“ yra tam tikrų faktų neigimas, nes realiame pasaulyje egzistuoja ir skausmingi bei neigiami dalykai, kuriuos, užuot pripažinę kaip neigiamus ir stengęsi išgyventi, kai kurie asmenys bando ignoruoti. Taip statoma gynybinė siena nuo įvairios tikrovės, deja, pozityvumo kaukė neleidžia žmogui aktyviai imtis problemos sprendimo.

Neatsvertas pozityvumas

Pavyzdžiui, žmogus investuoja visus pinigus į rizikingą verslą, nenumatydamas galimybės, jog šeima gali likti be būsto ir minimalių pajamų. Dažnai blaivų protą bandoma užliūliuoti pagalbinėmis afirmacijomis (tam tikrų savitaigą didinančių teiginių kartojimas), pavyzdžiui: „pinigai mane myli“, „aš viską galiu“. Trumpalaikiam poveikiui galima naudoti tokius teiginius ir tikėtis sėkmės, tačiau ilgalaikiam poveikiui pasiekti reikalingi realūs lūkesčiai, rizikos įvertinimas bei pasirengimas.

O gal visi verslininkai truputėli pamišę ir būtent todėl jie yra verslininkai, juokaudama klausiu O. Lapino. „Sveikas protas versle yra panašus į lošimus, – teigia psichoterapeutas. – Tokio pobūdžio taisyklių turime laikytis ir versle: jei matome, kad nesiseka, verta sumažinti pinigų sumas, kuriomis rizikuojame, o pralaimėjimo atveju stengtis nelikti paskendus skolose, nes nereikia pamiršti atsakomybės ne tik už save, bet ir moralinių įsipareigojimų kitiems. Pavyzdžiui, esate pasiskolinęs pinigų iš draugų, turite išlaikyti vaikus.

Kita svarbi taisyklė – apsvarstyti, koks bus tolesnis veiksmų planas, jei verslo projekto tinkamai įgyvendinti nepavyktų. Be to, sveikam optimizmui versle būdinga įvertinti laiko tėkmę, t. y. nė vienas projektas negali būti planuojamas kaip amžinas. Taip pat būtina suprasti, kad numatyti negalima, bet reikia nuolat atsižvelgti į situacinį veiksnį, būti pasiruošus reaguoti, o ne įsitverti savo idėją ir objektyvią tikrovę versti asmenine verslo utopija. Kraštutinis pavyzdys – tai Adolfo Hitlerio įsitikinimas, kad jis yra nenugalimas. Karui įpusėjus ligotas pozityvumas pastūmėjo į greitesnį Trečiojo reicho žlugimą.“

Maginis mąstymas

„Jei aš tikėsiu, kad diena bus gera, nereiškia, kad ji iš tiesų bus geresnė ir kitiems, ir man, tiesiog būsiu linkęs įžvelgti daugiau gerų dalykų“, – apie pozityvų žmogaus nusiteikimą dėsto O. Lapinas ir pabrėžia, kad tokia viltis yra teigiama, nes priverčia žmogų imtis veiksmų. Tačiau, suskuba pabrėžti psichoterapeutas, maginis mąstymas „aš viską galiu“ gali privesti ir iki depresijos, nes atsiradus maginiam tikėjimui savo mąstymo galia, anksčiau ar vėliau žmogui teks nusivilti. Juk ne kiekvienai savo dienai galime priskirti epitetą „gera“. Magiškas mąstymas atitolina žmogų nuo tikrovės ir suvokimo, kad yra nevaldomų procesų, kuriuos turime išmokti priimti ir būti pasirengę prie jų prisitaikyti.

Taigi nesiūlome išmokti puoštis rožiniais akiniais ar infantiliai kliautis sėkmės iliuzija. Kur kas prasmingiau atsakingai pažvelgti į savo norus, kryptingai planuoti ir judėti link tikslo, suvokiant, kad žmonės, įvykiai bei aplinkybės yra nuolat kintantis ir nuo mūsų nepriklausantis dalykas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai