...

Renginių vedėjas – tai ne profesija, o liga

Verslas

2015.06.23

Autorius: Gražina Vincel

Temos: .

Renginių vedėjas – tai ne profesija, o liga

Renginių vedėjas - Marius Vasilevičius. Asmeninio albumo nuotr.

Renginių vedėjo karjerą Marius Vasilevičius (28) pradėjo dar mokyklos laikais. Būdamas devintokas jau vesdavo mokyklos renginius, o vėliau – ir už mokyklos ribų. Jau ketvirtus metus jis profesionaliai užsiima mėgstama veikla, tačiau prisimena, kad karjeros pradžia nebuvo tokia lengva.

Studijos darbo negarantuoja

Baigęs mokyklą M. Vasilevičius įstojo į Klaipėdos kolegiją studijuoti kultūrinės veiklos vadybos, mat visada norėjo būti renginių vedėju ir organizatoriumi. Pasak jo, tuo metu dauguma stodavo ten, kur norėjo studijuoti, o jei nepavykdavo, rinkdavosi nepopuliarias specialybes. Tokia situacija nutiko ir jo kurse: iš 20 bendrakursių tik keli tikrai norėjo būti renginių vedėjais ir organizatoriais, kiti ten įstojo, nes kitur nepavyko.

Tačiau mėgstamos studijos ne visada suteikia laimės. Baigęs mokslus vaikinas susidūrė su dažna situacija, kai darbdaviai nenori priimti į darbą ką tik iškepto naujojo specialisto be darbo patirties. Tuomet jis nusprendė išbandyti laimę užsienyje – su drauge (dabar žmona) įsidarbino animatoriais Graikijoje. Gavęs patirties grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į vieną renginių agentūrą. Šįkart pavyko – turėjo galimybę įrodyti, ko yra vertas. Renginys pavyko, o naujasis renginių vedėjas sulaukė teigiamų atsiliepimų.

„Save laikau vedėju, kuris tuo gyvena. Savo įgūdžius pritaikau visur: kai stoviu eilėje prie kasos parduotuvėje, einu į kino teatrą ir pan“

M. Vasilevičius

Iš kur atsirado potraukis prie šios profesijos? M. Vasilevičius prisimena, kad nuo vaikystės patikdavo žiūrėti filmus, stebėti aktorių vaidybą. Tai jam buvo paskatinimas siekti svajonės – tapti televizijos vedėju. Tačiau pripažįsta, kad ten pakliūti nėra paprasta.

„Šeimoje augome šeši vaikai. Mama augino mus viena. Todėl dėmesio ne visiems galėdavo skirti. Turėjau rasti kokią nors kryptį. Nebuvo pakankamai pinigų, kad galėčiau lankyti būrelį, taigi žiūrėjau filmus. Per dieną jų peržiūrėdavau kokius keturis. Taip nusprendžiau, kad norėčiau dirbti televizijoje. Tai visą laiką buvo mano svajonė“, – prisimena pašnekovas.

Savaitgaliai darbo dienomis

Anksčiau M. Vasilevičius sukosi per du darbus, iš kurių vienas ir buvo renginių vedimas. Galiausiai nusprendė, kad nereikia plėšytis: „Neverta daryti dviejų darbų vienu metu, nes tuomet nebeliks jėgų ir emocijų. Nusprendžiau, kad reikia daryti tai, kas patinka. Pasakiau sau: kaip bus, taip bus. Ir viskas pradėjo gerėti.“

Kaip profesionalus renginių vedėjas M. Vasilevičius dirba tik ketvirtą vasarą, bet užsakymų jam netrūksta. Jis skaičiuoja, kad praėjusį vasaros sezoną jis buvo pakviestas vesti 36 vestuves, šiemet jų bus 38. Taigi iki spalio visi penktadieniai ir šeštadieniai jau seniai užimti. Be vestuvių, vedėjas dar sulaukia užsakymų vesti jubiliejus, įmonių renginius, miestų šventes. Tad kaip atrodo šios profesijos atstovo laisvadienis?

„Kaip batsiuvys be batų, taip renginių vedėjas – be švenčių. Žmona jau susitaikė, kad penktadieniai ir šeštadieniai be manęs. Kalėdas praleidžiame kartu, bet prieš ir po jų yra daug renginių, įmonių vakarėlių, paskui laukia Naujieji metai… Mano laisvos dienos yra tada, kai visi dirba, pavyzdžiui, pirmadienis–ketvirtadienis – mano savaitgalis. Viena vertus, tai atrodo blogai, bet kita vertus – labai gerai. Tarkime, šeštadienį dauguma važiuoja į prekybos centrą apsipirkti, visi stumdosi eilėse, o aš ateinu pirmadienį, parduotuvės tuščios ir renkuosi, ką noriu“, – pasakoja jis.

Tai ne profesija, o liga

Renginių vedėjas – gyvenimo būdas ar profesija? Pasak M. Vasilevičiaus, tai yra liga: „Save laikau vedėju, kuris tuo gyvena. Savo įgūdžius pritaikau visur: kai stoviu eilėje prie kasos parduotuvėje, einu į kino teatrą ir pan. Visur, kur atsistoju į eilę, pradedu kalbinti žmones, visiems linksma stovėti. Manau, kad tikras vedėjas tai turi savyje ir iš karto jį atpažinsi minioje.“

Iš renginių vedėjų galima išgirsti, kad tai nepastovus darbas, – vieną mėnesį gali turėti daug renginių, o kitą – nė vieno. Tad ar tokia veikla pakankamas pragyvenimo šaltinis? Pašnekovas įsitikinęs, kad geras vedėjas turi darbo ištisus metus, tačiau reikia atidirbti 100 procentų.

„Jei nejausi didelio noro ir į šį darbą neįdėsi visų pastangų, daug neuždirbsi. Man patiko frazė, kurią pasakė man pinigus mokėję užsakovai: „Mariau, mes duodame šiuos pinigus ir esame labai laimingi, kad tik tiek mums reikia sumokėti už jūsų darbą.“ Taigi atidirbi daugiau, negu tau sumoka, ir pinigai savaime pradeda kilti. Pavyzdžiui, kasmet keliu savo kainą ir žiūriu, ar yra paklausa. Jei taip, pakeliu dar. Tokiu principu kasmet pasitikrinu, kur yra tos ribos. Man tai geriausias įvertinimas“, – sako jis.

Ar renginių vedėjo talentas įgimtas, ar išugdomas? Pasak M. Vasilevičiaus, talento kruopelytė turi slypėti vedėjo viduje, bet viskas padaroma prisivertus: „Kai vedžiau savo pirmąjį renginį už atlyginimą, buvau labai išsigandęs. Maniau, nepavyks. Žmonės, sumokėję pinigus, sėdėjo prie stalo ir laukė. Turėjau persilaužti ir sau pasakyti, kad esu profesionalus vedėjas, tik auditorija to nežino. Turėjau parodyti, kad taip yra iš tikrųjų. Suvaidinau, kad dirbu renginių vedėju 10 metų, ir visi patikėjo.“

Pašnekovo teigimu, renginių vedėjas turi išsiskirti charizma, humoro jausmu, padedančiu auditoriją atpalaiduoti. Taip pat reikia pasitikėti savimi ir jausti pagarbą žiūrovui, net jei jis nusiteikęs prieš vedėją.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.