„BZN START“ SKAITYTOJAI ĮSIKROVĖ JAU KETVIRTĄ KARTĄ (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 35 s.
„BZN start“ skaitytojai įsikrovė jau ketvirtą kartą. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
2016 m. vasario 25-osios vakarą vyko „BZN start“ jau ketvirtus metus organizuojamas renginys „240 minučių įkrovos“, kurio metu šimtas laimingųjų ne tik galėjo pasiklausyti verslo profesionalų patarimų, bet ir čia pat juos pritaikyti praktinėse užduotyse. Į dešimt komandų suskirstyti dalyviai varžėsi dėl pagrindinio prizo – pietų su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.

Pagrindiniai dalyviai – verslininkai ir norintieji jais būti


„240 minučių įkrovos“ jau tradiciškai vyksta viešbučio „Radisson Blu Royal Astorija“ konferencijų salėje, kurioje susirenka šimtas atrinktų dalyvių, nors norinčiųjų dalyvauti paprastai būna bent keturiskart daugiau. Renginys pritraukia ne tik galimybe ko nors išmokti ar laimėti pietus su sostinės meru, bet ir savo pažintimis. Dauguma renginio dalyvių – verslininkai. Tik trečdalis yra samdomi darbuotojai, bet ir jie pusiau slapta svajoja apie savo verslą. Tai savaime suprantama, nes priešingu atveju jie čia tiesiog nedalyvautų.
Keisčiausias dalykas tas, kad lietuviai gyvena pasaulyje ir niekuo nesidomi. Jie neturi smalsumo. Jeigu pabandai ką nors išjudinti, sulauki klausimo: o kam to reikia? Kaip aš tai panaudosiu. Atsakymas – niekaip! Dabar. Tačiau kada nors panaudosi. Todėl ir noriu palinkėti išlikti smalsiems. Visada“
M. Lukošius
Renginys išsiskiria ir tuo, kad į jį rekomenduojama ateiti vienam. Palydos visiškai nereikia. Net ir atėję kartu, būsite išskirti ir priversti dirbti su nepažįstamaisiais. Dešimt dalyvių komandų suformuojama jau paties renginio metu. Per keturias valandas dalyviai gauna galimybę ne tik išbandyti save su naujais komandos nariais, bet ir prisidėti prie „TMD Partners“ partnerio Deivido Rafanavičiaus skirtos užduoties, kuriai atlikti reikia ir loginio mąstymo, ir kūrybinių idėjų, organizuotumo. Užduotys kaip ir kasmet buvo susijusios su Vilniumi. Kiekviena komanda gavo po Vilniaus mikrorajoną, kuriam reikėjo per 20 minučių sugalvoti renginį, kuriame visi norėtų dalyvauti. Idėjų būta labai išradingų! Per antrąją užduotį dalyviai turėjo sukurti odę, skirtą Vilniui (visus vaizdo įrašus galite peržiūrėti „BZN start“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“). Pagrindinis prizas tampa didžiule paskata laimėti.

Kas svarbiau: produktas ar rinkodara?

Jauniesiems verslininkams arba norintiesiems jais tapti dažnai ne taip paprasta susigaudyti, ko reikia, kad verslas suklestėtų. Kas lemia sėkmę: geras produktas? Gera reklama? Pirmasis renginyje kalbėjęs pažinčių portalo „Flirtas.lt“ vadovas Ernestas Petkevičius savo pranešime pabandė atsakyti į šį klausimą. Dalyviams jis uždavė kiek provokuojantį klausimą: produktas ar rinkodara?

Verslininkas sakė, kad net ir pats geriausias produktas be geros rinkodaros bus nieko vertas. Gera rinkodara – tai ne tik reklama tradicine, banalia šio žodžio prasme. Rinkodara apima tai, kaip atrodai, kaip komunikuoji, kokios krypties laikaisi.

E. Petkevičius visiškai nesidrovėdamas pripažino, kad gana ilgai to nesuprato. „Flirtas.lt“ nuo pat pradžių turėjo vartotojų, bet niekaip neįvykdavo laukiamas sprogimas. Ir tikrai negalima sakyti, kad nebuvo investicijų, darbo. Dabar verslininkas supranta, kad visa tai nieko nereiškia, jeigu nėra strateginio mąstymo ir suvokimo, ko reikia gerai rinkodarai. Publikai jis išskyrė kelis pagrindinius jos aspektus.

Visų pirma reikia suprasti, kad rinkoje yra daugybė reklaminio triukšmo. Tiek televizijoje, tiek internete. Ar įmanoma ten kaip nors išsiskirti? Įmanoma, tačiau sėkmingam pranešimui reikia trijų dalykų: erotikos, pinigų ir azarto. E. Petkevičius įsitikinęs, kad bet kokio produkto rinkodaroje šiuos elementus tiesiog būtina panaudoti. Aišku, būtina surasti tam tinkamą būdą.

Pranešėjas perspėjo neužsižaisti. Yra dalykų, kurie ryja pinigus, bet rinkodarinės vertės beveik neturi. Pavyzdžiui, „Flirtas.lt“ kurį laiką bandė organizuoti reklaminius vakarėlius. Tačiau tai beviltiškas reikalas. Juk visų savo vartotojų į juos nesukviesi, o tie šimtas sukviestųjų neduos didelės naudos.

Nepalyginamai geriau veikia pranešimai žiniasklaidai. Tai pigiausias ir veiksmingiausias būdas pradėti pokalbį apie save. Žinoma, tuo reikia užsiimti rimtai. Žiniasklaidai nereikia jūsų reklamos. Ją domina žinia, kompetencijos. Todėl ir pranešimai spaudai turėtų būti ne apie jus, o apie problemą, kurią jūs galite spręsti ar komentuoti.

Geri pranešimai spaudai užtikrina ryšį su žiniasklaida. Publikuojant bent po du kokybiškus tekstus per savaitę, galima susirasti kolegų spaudoje, kurie vėliau jus jau ims kalbinti kaip ekspertus ir taip pristatys visuomenei.

E. Petkevičius pataria nepamiršti ir to, kad kūrybiškumas atveria daug durų. Lietuvoje mažai kas kelia vaizdo įrašus į „Youtube“ ar „Facebook“. Panašiai kaip ir pranešimai spaudai, jie neturėtų būti reklaminiai. Juose turėtų būti labiau atskleidžiama sritis, kurioje dirbate, o ne jūs patys.

„Labai noriu jums patarti nebijoti eksperimentuoti. Turinys yra karalius. Būkite šiek tiek kitokie ir nebijokite suklysti“, – renginio dalyvius ragino E. Petkevičius.

Būtina išlikti smalsiems

Reklamos agentūros „Not Perfect“ kūrybos direktorius Marius Lukošius savo pranešime aptarė jaunam verslui itin aktualią temą – kūrybingumą. Kūrybingumas, anot jo, tai kone mistinė sąvoka.

„Vis girdžiu sakant „būk kūrybiškas“, „mąstyk kūrybiškai“ ir t. t. Žmonės kartais ir prie manęs prieina paklausti, o kaip man tapti kūrybiškam. Šiame klausime kaip ir nieko bloga nėra. Tačiau jis mane veikia lyg Petrą Gražulį vaivorykštės spalvų vėliava. Aš šiaip labai ramus žmogus, bet tuo metu galiu sprogti“, – juokėsi pranešėjas.

Jis pastebi, kad ši sąvoka apipinta keistais stereotipais. Juos jis suskirstė į kelias kategorijas. „Pirmoji kategorija susiveda į žodį „talentas“. Jį arba turi, arba ne. Bent jau tokia teorija. Tačiau ji nelabai įkvepianti. Aš nesu jos šalininkas. Antroji kategorija yra atsitiktinumas. Buvau kažkur netyčia, bet tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, o paskui nugirdau ir pasakiau kažką tinkama. Štai ir pavyko. Trečia kategorija yra išoriniai dirgikliai. Yra net susiformavę tam tikri stereotipai, kaip vyksta kūrybinis procesas. Pavyzdžiui, rašytojai sėdi ir geria. Kol butelis pilnas, tol ir klavišai kaukši. Visos šios kūrybiškumo kategorijos mane šiek tiek erzina...“ – kalbėjo M. Lukošius.

Anot jo, svarbiausia kūrybingumo kategorija yra įgūdžiai. Kūrybingumas – tai toks pats amatas, kurio reikia mokytis. Ilgai ir nuobodžiai. „Įgūdžius reikia ugdyti. Kaip? Žmonės to ir klausia. Lyg išgirdus kažkokį patarimą, staiga viskas pasikeis. Toks įsitikinimas mane ir varo į neviltį. Reikia labai aiškiai suprasti, kas apskritai yra kūrybinės technologijos, kam kūrybinis mąstymas iš viso reikalingas. Mums trūksta to supratimo. Kūrybiškumas yra metodas apdoroti galvoje jau turimas sudedamąsias dalis. Čia panašiai kaip kulinarijoje. Jeigu turi produktų, gali ką nors iš jų pagaminti. Jeigu turi tik kiaušinių, tai ir pagaminti gali nebent ką nors iš kiaušinių. Tačiau, net ir turėdami vieną sudedamąją dalį, jau galite ką nors sukurti“, – dėstė reklamos kūrėjas.

„240 minučių įkrovos“ dalyviams jis linkėjo į savo galvos krepšį krautis kuo daugiau sudedamųjų dalių, o paskui su jomis dirbti. Nesvarbu, kad kartais tingisi. Pasidavus tinguliui ir apie kūrybiškumą galima pamiršti. „Viskas, kas vyksta aplink jus, gali būti kūrybiniai dalykai. Troleibuse nosį krapštantis žmogus. Nepatogumas, kai viešoje vietoje suskamba telefonas ir nežinai, atsiliepti ar ne. Visi vaizdai, garsai yra masė, kuri kaupiasi mūsų smegenyse. Mes ją galime apdoroti. Keisčiausias dalykas tas, kad lietuviai gyvena pasaulyje ir niekuo nesidomi. Jie neturi smalsumo. Jeigu pabandai ką nors išjudinti, sulauki klausimo: o kam to reikia? Kaip aš tai panaudosiu. Atsakymas – niekaip! Dabar. Tačiau kada nors panaudosi. Todėl ir noriu palinkėti išlikti smalsiems. Visada“, – kalbėjo M. Lukošius.

Žaviausių ir stilingiausių renginio dalyvių tradiciškai laukė specialūs garsaus dizainerio, stiliaus ir įvaizdžio eksperto Seržo Gandžumiano sukurti prizai.

Renginys vyko jauno verslo portalo „BZN start“ iniciatyva kartu su ištikimais partneriais, tarp jų – „Swedbank“, AB , konsultacijų įmonė „TMD Partners“, Mykolo Romerio universitetas, „Žinių radijas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė.


Čia galite pažiūrėti komandų sukurtų odžių Vilniui video.






































































































blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai