KĄ ATSKLEIDŽIA KŪNO KALBA? (#)

Aistė Noreikaitė prieš 2 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 43 s.
Įmonės „Pergalės kodas“ steigėja, neurolingvistinio programavimo (NLP) licencijuotoji trenerė - Viktorija Česonytė. Asmeninio albumo nuotr.
93 proc. bendravimo vyksta neverbaliniu lygmeniu. Žmogus gali perduoti apie 700 tūkst. kūno signalų. Ką šie signalai atskleidžia apie žmogų, kaip derėtų juos suprasti ir kokią naudą tai teikia, kalbėjomės su verslo konsultavimo įmonės „Pergalės kodas“ steigėja, tarptautinių derybų lydere, neurolingvistinio programavimo (NLP) licencijuotąja trenere Viktorija Česonyte.

Pažinimo nauda
 
Pašnekovės teigimu, kūno kalba atskleidžia mūsų sąmoningo ir pasąmoningo pasaulių sutarimą. Svarbiausias pranašumas gebantiesiems skaityti kūno kalbą – tai gebėjimas pastebėti neatitikimus tarp verbalinės (žodžių) ir neverbalinės (kūno) kalbos. „Tai svarbu, nes kartais, paviršutiniškai kalbant kuria nors tema, gali lyg ir logiškai skambėti, tačiau kūno kalba išduoda tam tikrą nepritarimą. Ir tada papildomi klausimai atskleidžia, kad žmogus neturi supratimo, apie ką kalba, arba kad jo emocija visai ne tokia, kokią bando pateikti“, – aiškina ji.

Viena didžiausių klaidų, kurią daro bandantieji skaityti kūno kalbą, – atskirų komponentų vertinimas, pamirštant, kad tai yra bendros sistemos dalis. „Svarbiausia vertinti kompleksiškai: girdėti žodžius ir jų prasmę, matyti judesius ir mimikos pokyčius, taip pat analizuoti kontekstą ir aplinką. Svarbu neatskirti kūno kalbos nuo verbalinės kalbos. Kūno kalba yra ne tik gestai ir mimika. Kūno kalba yra ir tai, kaip sėdime, kaip einame, kaip rengiamės, kokiais kvepalais kvepinamės, kaip nusiblizginame batus ir t. t. Todėl, vertinant kūno kalbą, atsiranda labai daug komponentų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, siekiant būti kuo tikslesniems“, – pabrėžia ekspertė.
„Norite atpažinti – būkite žaidėjai. Praktinis patarimas – žaiskite garbingai.“
V. Česonytė.
Pasiteiravus, į ką pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį susitikus su žmogumi, NLP trenerė nustebina atsakydama, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į žmogų. „Žmogaus skaidymą į atskiras dalis laikau šių dienų fenomenu, kai bandome nuspręsti apie žmogų iš atskirų komponentų, net nematydami visumos. Tad susitikę su žmogumi skirkime jam dėmesį, neišskirdami jo akių judesių ar rankų padėties ir pan. Mes bendraujame su žmogumi ir matykime jį visą, girdėkime, ką kalba, ir pasistenkime pajusti jo nuotaikas, išgyvendami tą akimirką“, – pataria V. Česonytė.

Ekspertės nuomone, norint perprasti kūno kalbą, būtina turėti patirties valdyti savo verbalinę ir neverbalinę kalbą – žinoti, kokie jūsų požymiai byloja apie jus pačius. „Norite atpažinti – būkite žaidėjai. Praktinis patarimas – žaiskite garbingai“, – apibendrina pašnekovė.

Teigiama ir neigiama kūno kalba

Pasirodo, neverbalinė kalba gali būti ir teigiama, ir neigiama. Kaip sako NLP trenerė, būdami nuoširdūs negalvojame apie kūno kalbą. Teigiamai nusiteikę tiesiog elgiamės. Atpažinti teigiamą kūno kalbą labai lengva. Pirmiausia patys gerai jaučiamės. Antriniai požymiai yra atvirumas, gestų laisvumas, ramus nusiteikimas, emocijų raiška, įdėmus klausymas, lydimas akių kontakto, pasilenkimo arba pasisukimo į jus ir pan.

O štai neigiama kūno kalba pirmiausia sukelia įtampą. „Jei kitas asmuo yra neigiamai nusiteikęs, net nebūtinai jūsų atžvilgiu, jaučiate dėl to įtampą. Neigiamai nusiteikusio asmens veide jūs galite matyti įsitempusią apatinę veido dalį, įtemptus apatinių vokų raumenis, surauktus antakius. Kita kūno elgsena: įtemptos plaštakos, pečiai lyg palinkę į priekį. Kojos truputį sulenktos per kelius, o viena dažnai būna puse žingsnio priekyje. Trumpai tariant, neigiama kūno kalba – tai daugiau ar mažiau išreikštas pasirengimas pulti. O liūdesiui būdingesnis viso kūno užsidarymas“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė ir priduria, kad pagrindinė užuomina į galimą melą yra verbalinės ir neverbalinės kalbos neatitikimas. „Patikimas melavimo atpažinimo šaltinis yra vokaliniai požymiai. Tik juos sunkiau pagauti neįgudusia ausimi. Pastarieji yra netinkamų žodžių pavartojimas, pauzės, padažnėjęs bereikalingų žodžių vartojimas, balso tono ir greičio pokyčiai ir pan.“, – sako ji.

Kalbėdama apie melavimo požymius, V. Česonytė pabrėžia, kad svarbiausia yra pokytis. Tam reikia stebėti, kokia yra neutrali elgsena ir kas pasikeičia ekstremalesnėje situacijoje. Dažnai žmonės susipainioja tarp jaudulio ir melavimo pasireiškimo. „Atkreipkite dėmesį į pokytį: pečių linijos ir alkūnių sujudėjimas, mažiau arba daugiau rankų judesių, pakeista sėdėjimo ar stovėjimo padėtis, balso tembro pokyčiai, kalbos greitis ir pauzės, gal atsirado nervinis tikas ir pan. Bet kuris šių požymių gali būti ir paprasčiausio jaudulio išraiška, rodanti, kad tema yra nemaloni ir nenorima jos tęsti. Svarbiau ne pastebėti atskirus kūno kalbos požymius, o žinoti, ką toliau su tuo daryti ir kaip išsiaiškinti, ar tai tėra jaudulys, nepatogumas, ar vis dėlto melas. O išsiaiškinimas jau yra sudėtingesnis psichologinis procesas, ypač jei mes norime tai gebėti daryti elegantiškai ir pagarbiai“, – dėsto praktikė.

Versle – siekti patikimumo

Pasak pašnekovės, verslininkų neverbalinė kalba išskirtinė. Jie labiau atsipalaidavę, nors žvilgsnis tiriantis ir vertinantis. Dažnai savo verslų vadovai kalba ramiau ir užtikrinčiau.

Kaip teigia derybų lyderė, versle siekiama patikimumo. Nervingumas, blaškymasis, savo pozicijos neturėjimas kenkia ir verslui, ir deryboms. Kūno kalba yra mūsų jausenos išraiška, tad kuo daugiau patirties turime, tuo didesnė tikimybė, kad ir jausimės labiau subalansuoti, suvaldysime ir neverbalinę, ir verbalinę kalbą.

Ilgametė derybų patirtis pašnekovei leidžia teigti, kad tik mažos vertės derybose kūno kalba ar net psichologinis spaudimas yra reikšmingi. Didelės vertės derybose viešpatauja verbalinė (žodžių ir prasmių) elegancija. Aišku, jei mes atskiriame tuos atvejus, kai rezgamos kokios nors machinacijos. Tam yra labai paprastas paaiškinimas. Didelės vertės derybose dalyvauja daug patirties turintys verslininkai, gebantys suvaldyti ne tik save, bet ir aplinkinius. „Tad čia jau rankos padėjimas, peties truktelėjimas ar panašus judesys tokios didelės reikšmės neturi, palyginti su tuo, kaip gerai pasiruošta deryboms, numatyti skirtingi derybiniai ir net atsiraukimo keliai“, – priduria praktikė. Pasak jos, aukštajam derybų pilotažui reikia stiprios nervų sistemos, kad išlaikytum dėmesingumą ir sklandžiai pritaikytum verbalines vingrybes.

Derybose svarbus komponentas yra pasirengimas, informacijos surinkimas ir apie sutarties objektą, ir apie derybininkus. Kuo geresnis pasirengimas, tuo užtikrintesnė kūno kalba. O versle ir derybose svarbus patikimas partneris.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai