VINTAŽINIS VERSLAS – DAR NEVISIŠKAI IŠNAUDOTA NIŠA (#)

Simona Kvederytė prieš 2 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 30 s.
Vintažinio verslo banga neaplenkė ir Lietuvos. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
Vintažinio verslo banga ritasi per įvairias pasaulio šalis – neaplenkė ir Lietuvos. Čia kuriasi vis daugiau mažesnių ir didesnių parduotuvių, komisų bei e. prekybos svetainių. Kuo ši niša patraukia? Ko joje vengti? Kaip suvaldyti riziką ir dirbti pelningiau? Kaip efektyviai reklamuoti dėvėtus drabužius? Apie visa tai patirtimi ir žiniomis dalijosi verslo atstovai ir specialistai „BZN start“ organizuotame renginyje „Business Drive: vintažinio verslo ypatumai. Nauja banga?“.
 
Lyg nuotykių romane

Armina Staniulienė (nuotr. kairėje) kone prieš ketverius metus įkūrė vestuvinių suknelių komisą „MyDAY.lt“ – vienintelį tokį Lietuvoje. Pradėjo nuo vestuvinių suknelių portalo. Supratusi, kad antrinėje rinkoje sukasi tūkstančiai merginų parduodamų vestuvinių suknelių, ji atidarė vintažinio verslo saloną. Ir nesuklydo. Ilgainiui klientai verslininkei sunešė daugybę suknelių, o verslas pasiteisino jau per kelis mėnesius.
 
„Aš sakau, kad vintažinis verslas yra tarsi nesibaigiantis romanas, kiekvieną dieną vedantis į naują nuotykį. Niekada nežinai, koks žmogus užsuks į saloną, kokį daiktą atneš ar kokiu pasakojimu apie jį pasidalys“, – prisipažino ji.
 
Moteris dalijosi patirtimi ir pabrėžė, kad prekiauti vintažiniais drabužiais pradedantys asmenys pirmiausia turėtų atrasti savo nišą, turėti savo braižą, išsiskirti iš kitų. Taip pat kruopščiai ir atsakingai planuoti asortimentą – atsižvelgti ir į sezoniškumą, pavyzdžiui, vasarą neapsikrauti kailiniais, o žiemą – maudymosi kostiumėliais. Būtina ilgainiui susidėlioti asortimento atrankos kriterijus – priimti ne visus atneštus drabužius. Be to, reikėtų atsiminti, kad prekės yra žmonių asmeniniai daiktai, turintys ir emocinę vertę, tad su jais reikia elgtis rūpestingai. Klaida būtų ir nejausti verslo rinkos pulso – stebėti, ką daro konkurentai, tiesiog būtina.
 
A. Staniulienės teigimu, vienas didžiausių vintažinio verslo pranašumų tas, kad nedidelės investicijos atsiperka greitai, o rizika maža. Nereikia supirkti asortimento ir vėliau sukti galvą, kaip jį parduoti ir uždirbti: žmonės atneša daiktus, o jie parduodami su tam tikru pardavėjo komisiniu mokesčiu.
 
„Pasitaiko ir grėsmių. Kiekviena prekė turi savo savininką su charakteriu, tad būtina kruopščiai apgalvoti sutarčių sąlygas. Reikia atsižvelgti į tai, kad asortimento kryptį būtina suformuoti per metus – ilgesnis procesas blogina verslo rezultatus. Taip pat egzistuoja rizika nesuvaldyti prekių asortimento: jei žmogui nepatiks kaina ar prekės, vėl jį prisivilioti bus sudėtinga. Tad vintažiniame versle reikia pajautimo, intuicijos, gebėjimo išlaviruoti, prisiderinti ir prisitaikyti“, – apie subtilybes kalbėjo vestuvinių suknelių komiso įkūrėja.
 
Riziką suvaldys finansų planavimas

Pastaraisiais metais naujų drabužių importas ir mažmeninė prekyba Lietuvoje stabiliai auga kartu su didėjančiomis gyventojų pajamomis. SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktoriaus Justo Joniko teigimu, galima daryti prielaidą, kad auga ir dėvėtų drabužių sritis. Jų importas ir prekyba lieka stabilūs. Daugiausia dėvėtų drabužių importuojama iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos.
 
Tačiau J. Jonikas (nuotr. dešinėje) primena, kad aštuoni iš dešimties startuolių neatlaiko spaudimo ir užgęsta. Pavyksta iškilti tik dviem verslams – tiems, kurie investuoja laiko, o svarbiausia – įvertina riziką ir sugeba ją valdyti.
 
„Vienas tipinių veiksnių, didinančių veiklos riziką, yra didelės investicijos į ilgalaikį turtą. Tai rizikinga, nes verslo pradžioje neaišku, kokio dydžio ir kam jų reikės, kaip atsipirks. Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad investicijos į nepagrindinę savo veiklą 90 proc. nepasiteisina. Be to, itin spartus pardavimo augimas yra geras procesas tik tada, kai jis kontroliuojamas. Juk didesni pardavimai išaugina klientų skaičių, atsargas, fiksuotas išlaidas, darbuotojų skaičių, patalpų dydį. Staiga, nespėjus pajusti ir sureaguoti, pardavimai sustoja, pajamos sumažėja, o išlaidos lieka tokios pat. Tada kyla problemų“, – pasakojo J. Jonikas.
 
Jis sakė, kad riziką galima sumažinti planuojant finansus – to reikia visiems ir visada. Svarbu detaliai suplanuoti biudžetą, prognozuoti verslo eigą, efektyviai valdyti atsargas, stebėti pelningumą ir atsiminti, kad uždirbtas pelnas nelygus pinigams sąskaitoje.
 
E. prekyboje svarbi informacija

Šiame technologijų amžiuje verslą internete lengva pradėti. Tai daug nekainuoja, nereikia patalpų ir kitų subtilybių – užtenka kompiuterio ir interneto. Tad e. prekyba patraukli ir vintažiniam verslui.
 
Advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė Raminta Stravinskaitė (nuotr. kairėje) pabrėžė, kad prekyba internetu užsiimantys verslininkai save nuo papildomos rizikos apsaugoti gali teikdami klientams aiškią ir tikslią informaciją.
 
„Būtina pateikti kuo išsamesnę informaciją apie prekę. Tai reiškia, kad reikia nepabijoti atskleisti daiktų arba šiuo atveju dėvėtų drabužių trūkumų. Jei informacija buvo detali, tiksli, klientas vėliau negalės pagrįstai pateikti pretenzijų. Be to, interneto svetainėje nurodykite, kokiais atvejais žmogus gali grąžinti, pakeisti prekes. Taip išvengsite Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos baudos už tai, kad nepateikėte visos įstatymo reikalaujamos informacijos“, – sakė R. Stravinskaitė.
 
Internetinė prekyba neįmanoma be pirkėjų duomenų. Jie, norėdami įsigyti prekių, į tam tikras formas privalo suvesti savo adresą, sąskaitos numerį, asmens kodą ar kitą informaciją. Kaip svetainės savininkams teisėtai ją tvarkyti? R. Stravinskaitės teigimu, pirmiausia interneto svetainių savininkai privalo užsiregistruoti asmens duomenų valdytojais ir laikytis konkrečių taisyklių, reikalavimų renkant, tvarkant, saugant informaciją apie žmones.
 
„Svarbu, kad klientai privalo žinoti, kaip jų duomenys naudojami. Jie neturėtų gauti komercinių pranešimų, jei to nenori. Jiems privalo būti suteikiama teisė tokios reklamos atsisakyti“, – teigė teisininkė.
 
Parduoti padės istorija ir raktažodžiai

Kiekvieno verslo pagrindinis tikslas – parduoti. Štai vintažiniame versle iškyla problema – kaip vartotoją įtikinti pirkti dėvėtą daiktą?
 
„Mūsų, rinkodaros specialistų, požiūriu, dėvėtas daiktas yra istorija. Ką mes darome su istorija? Taikome turinio rinkodarą. Tai komunikavimo būdas su vartotojais, netransliuojant jiems tiesioginės reklamos. Šis būdas taikomas ieškant naujų klientų arba kuriant unikalų turinį“, – sako „Market Rats“ Kūrybos skyriaus vadovė Aurelija Plioplytė (nuotr. dešinėje).
 
Ji pabrėžė, kad turinio rinkodarai itin svarbu iškelti aiškų tikslą. Taip pat reikia nustatyti tikslią auditoriją: kokia ji, kaip veikia internete, kokie jos pomėgiai. Būtina pasverti, kiek reklamai skirti lėšų, kokią komunikaciją taikyti. Būtinas ir biudžetas – jis užtikrins reklamos matomumą kuo didesnei auditorijai.
 
„Štai portale „Skelbiu.lt“ pasirodė skelbimas apie parduodamą padėvėtą vonią. Tarp tūkstančio kitų ji nebuvo niekuo ypatinga, bet buvo nupirkta per dieną. Kodėl? Todėl, kad ją parduodantis žmogus parašė istoriją – papasakojo, kaip vonia atkeliavo, kas joje maudėsi, kas ten vyko“, – turinio rinkodaros pavyzdį pateikė A. Plioplytė.
 
Socialiniame tinkle „Facebook“ yra 1,4 mln. Lietuvos vartotojų, todėl tai puiki platforma turinio rinkodarai – istorijos pasakojimui. „Facebook“ suteikia didelių daugiafunkcės reklamos galimybių. Be to, aiškios investicijos ir rezultatas – reklamą pamačiusių žmonių srautas, konversijos ir kita grąža.
 
„Market Rats“ SEO grupės vadovė Kamilė Kovalska (nuotr. kairėje) sako, kad vintažinių daiktų prekybą išjudins ir optimizavimą paieškos sistemoms (angl. SEO). Tai procesas, kurio metu interneto svetainės puslapiai pritaikomi paieškos sistemoms taip, kad patektų į pirmuosius jų rezultatų puslapius.
 
„SEO nekuria paklausos, o padeda žmonėms įsigyti ieškomą prekę ar paslaugą. Optimizuojant svetainę svarbu atsižvelgti į tai, su kokiais raktažodžiais žmonės ieško daiktų. Dar norėčiau pabrėžti, kad, norint naudoti SEO, nebūtina turėti svetainės. Jį galima taikyti ir skelbimams specialiose platformose. Kuriant aprašymus ar net pavadinant nuotraukas, reikėtų vartoti raktinius žodžius, kuriuos suvedę vartotojai jus atrastų“, – patarė specialistė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai