...

Meno ir tiesiog kūrybingus žmones supantys mitai: tiesa ar prasimanymai?

Verslas

2014.05.26

Autorius: Karolina Kondratjevaitė

Temos: .

Meno ir tiesiog kūrybingus žmones supantys mitai: tiesa ar prasimanymai?

Kūrybiškumas – tai žmogaus mąstymo savybė, kurios rezultatas – originalus sprendimas ar produktas, turintis vertę. V. Matusevičiūtė flickr.com nuotr.

Anot „Vikipedijos“, menininkas – žmogus, užsiimantis kūryba. O pati kūryba apibrėžiama kaip naujovių iškėlimas, kuris pageidaujamas kone visose veiklos srityse – nuo reklamos kūrimo iki įmonės valdymo. Tikėtina, kad augantis inovacijų poreikis turėjo lemiamą įtaką procesui, kad ne vieną amžių išskirtine mūzų globa besimėgavę menininkai nebėra tokie išskirtiniai. O gal yra kitaip? Apie meno ir kūrybingų žmonių skirtumus bei visuomenės kuriamų etikečių bei stereotipų poveikį kalbėjausi su vienos didžiausių verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovių „OVC Consulting“ konsultante Viktorija Matusevičiūte.

Ar galima apibrėžti kūrybiškumą?

„Yra daug skirtingų kūrybiškumo apibrėžimų. Mokslininkai turi vienokius, įvairių sričių praktikai – kitokius. Vienas apibrėžimas labai platus, taigi nepraktiškas, nes neatskleidžia kiekvienos srities ypatumų, o specialus kiekvienos srities apibrėžimas neatskleidžia bendro vaizdo“, – įžvalgomis dalijasi V. Matusevičiūtė.

„Kalbant apie šių dienų kūrybiškumą neužtenka pasakyti, kad kūryba – tai naujų idėjų generavimas. Idėja – lyg obuolys. Kūrybiška ji tampa tik sunokusi – tada ją lengva nuskinti. Nuskinti per anksti, dar žalią bus sunku, o ir skonis, t. y. rezultatas, bus ne toks, kokio norėtume. Taigi kūryba – tai visas idėjos nokinimo procesas, nuo poreikio ar formos atradimo, idėjų generavimo, atrankos, šlifavimo iki įgyvendinimo ir tolesnio tobulinimo. O kūrybiškumas – tai žmogaus mąstymo savybė, kurios rezultatas – originalus sprendimas ar produktas, turintis vertę“, – sako V. Matusevičiūtė.

Ar mes visi esame kūrybingi?

„Aš šį sakinį formuluočiau kitaip: mes visi galime būti kūrybingi“, – sako V. Matusevičiūtė. Anot pašnekovės, kūrybiškumui tinka raumens metafora.

„Mes visi turime raumenis, bet ne visi esame stiprūs. Taip ir su kūrybiškumu – mes visi turime potencialą kurti vienoje ar kitoje srityje, tačiau tam, kad būtume stiprūs, reikia treniruotis, lavinti savo įgūdžius mąstyti kitaip, ieškoti netradicinių sprendimų, pažvelgti į situaciją kitaip, atrinkti geriausią idėją ir galiausiai ją įgyvendinti – tik tada galėsime tinkamai išnaudoti tai, kas duota, – paaiškina konsultantė. – Taigi turimas rezultatas priklauso ne tik nuo talentų ar gebėjimų, bet ir nuo pastangų.“

„Iš esmės įvardyčiau tris pagrindinius veiksnius, kurie lemia, ar esame kūrybingi: vidinė nuostata („Ar manau, kad galiu kurti?“), motyvacija kurti („Ar noriu kurti?“) ir kūrybiškumo įgūdžiai („Ar moku kurti?“). Motyvacija kurti gali būti tiek vidinė, tiek išorinė, pavyzdžiui, terminai (angl. „deadline“). Juk ne veltui sakoma, kad labiausiai įkvepia geras įgyvendinimo planas ir šiek tiek per mažai laiko, – šypteli pašnekovė. – Tačiau vien tinkamo nusiteikimo ir noro kurti neužtenka – būtini ir tam tikri įgūdžiai: žinios, kompetencija toje srityje, gebėjimas taikyti kūrybinio mąstymo technikas bei efektyvų kūrybos procesą. Kita vertus, lavinti ir naudoti savo raumenis pradedu tik tuomet, kai žinau, kad galiu ir noriu kurti.“

Manau, kad žodis „menininkas“ lygus žodžiui „kūrybingas“, bet pastarasis apima daug daugiau sričių, ne vien menininkus.

V. Matusevičiūtė

V. Matusevičiūtės nuomone, potencialus kūrybiškumas pasireiškia įvairiai. „Sutinku, kad genetika gali užprogramuoti mūsų polinkius į vieną ar kitą sritį. Vieno kūrybiškumas pasireikš mene, kito technologijų kūrimo srityje, trečio – organizacijos strateginiame valdyme ar verslume“, – vardina pašnekovė ir užtikrina, kad nepaisant skirtingų kūrybos išraiškos formų esminiai kūrybiškumo principai išlieka tie patys.

Svarbi ne tik idėja, bet ir rezultatas

„Remiantis naujausiais tyrimais, įvairiose organizacijose vis dažniau girdima: „Nieko naujo nesugalvosime, viskas sugalvota.“ Tiesa ta, kad rasti naujų idėjų vis sunkiau, taigi kūrybiškumo prilyginimas naujai idėjai vis retesnis. Dabar organizacijos į kūrybiškumą žiūri kaip į gebėjimą atrinkti ir sukombinuoti geriausias, aktualiausias idėjas“, – naujasiomis tendencijomis dalijasi konsultantė.

„Tai itin akivaizdu, kai kalbame apie verslą ar įvairių organizacijų inovacijas. Pastarosioms labai svarbus idėjos įgyvendinimas. Taigi šiandien kūrybingas yra tas, kuris sugebėjo įgyvendinti idėją nuo pradžių iki galo. Nebeužtenka vien tik ją sugalvoti, reikia pasirinkti tinkamą įgyvendinimo strategiją ir parodyti rezultatą“, – sako V. Matusevičiūtė.

„Šis principas galioja tiek verslininkui, tiek menininkui. Pavyzdžiui, menininkas gali sugalvoti puikią paveikslo ar muzikos kūrinio koncepciją, tačiau ar ji tampa kūrybišku rezultatu, priklauso nuo to, kaip įgyvendinta“, – paaiškina pašnekovė.

Etikečių klijavimas

„Esminis skirtumas tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių yra sritis arba dimensija, kurioje yra kuriama. Atitinkamai skiriasi kūrybos išraiška ir galutinis produktas, – sako V. Matusevičiūtė. – Pavyzdžiui, menininkas kuria estetinę vertę. Tai, ką perka žmonės, tai, kuo grožisi. Taigi menininko veiklos rezultatas yra estetinis. O štai kiti kūrybingi žmonės kūrybiškus sprendimus priima kitose dimensijose ir jų veiklos rezultatai įgauna kitą formą – naujų technologijų, produktų, išradimų, verslo inovacijų ir t. t.“ – paaiškina konsultantė ir priduria, kad

menininkų, kaip vienintelių žmonių, užsiimančių kūryba, grupės išskyrimas tikrai nėra pagrįstas.

„Manau, kad žodis „menininkas“ lygus žodžiui „kūrybingas“, bet pastarasis apima daug daugiau sričių, ne vien menininkus“, – įsitikinusi V. Matusevičiūtė. Nepaisant to, žmonių užsiklijuojamos etiketės turi poveikį jų pačių kūrybiškumui. „Vesdami seminarus ir konsultuodami įmones dažnai dirbame kartu su bendromis jungtinėmis komandomis, sudarytomis tiek iš kūrybininkų, t. y. tų, kurie darbe yra tiesiogiai atsakingi už naujų produktų ir paslaugų kūrimą, ir kitų sričių darbuotojų, pavyzdžiui, gamybos, administracijos. Tuomet ir išryškėja, kad įmonėse egzistuoja akivaizdus vaidmenų pasiskirstymas, kuris ne visada turi tokį efektą, kurio norėtų įmonių vadovai“, – sako konsultantė.

„Kai kalbama apie kūrybą, antroji darbuotojų grupė atsitraukia ir sako: „Ne, tai ne mano darbas“, „Aš už tai neatsakau“ arba „Aš nemoku“. Šioje vietoje išryškėja tam tikros nuostatos. Patys žmonės užsideda neigiamą etiketę, kurioje parašyta: „Yra žmogus, kuris tai atlieka geriau už mane.“ Tokia nuostata žmogus užkerta kelią savo augimui ir tobulėjimui“, – paaiškina V. Matusevičiūtė.

„Neigiamai veikia ir tai, kad kūrybiškumas suvokiamas tik kaip naujo produkto sukūrimas ar paveikslo nutapymas, taip užkerti galimybę treniruoti savo raumenis, rasti sritį, kurioje galėtum būti kūrybingas“, – sako konsultantė.

„Kūrybiškumas gali pasireikšti ir kitais būdais, pavyzdžiui, kaip mes tvarkomės su savo darbo ar asmeninio gyvenimo užduotimis (siekdami sutaupyti laiką, realizuoti save, uždirbti daugiau pinigų), kokius kūrybinius sprendimus priimame tose srityse. Todėl vis aktualesnis įmonėms šiandien tampa inovatyvios, darbuotojų kūrybiškumą skatinančios organizacijos kultūros kūrimas.

Norint išlikti pirmųjų gretose, įmonei svarbu, kad darbuotojai inovuotų visas grandis. Todėl šioje srityje didelį pranašumą įgyja mažesnės, naujai kuriamos, kitaip mąstančios įmonės, kurių kūrybiški sprendimai įgyvendinami ir išleidžiami į rinką kur kas greičiau“, – teigia pašnekvė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.