...

Tomas Lagūnavičius: „Gyvenimas yra tik vaidmuo“

Verslas

2014.11.27

Autorius: Greta Andriuškevičiūtė

Temos: .

Tomas Lagūnavičius: „Gyvenimas yra tik vaidmuo“

Reikia gebėti atsirinkti informaciją ir nesileisti, kad kitų įtaka užgožtų tavo scenarijų ir vaidmens siekius. www.kjm.kaunas.lm.lt nuotr.

Socialinių vaidmenų bei gyvenimo scenarijų pasirinkimo įgūdžiai ir gebėjimas tinkamai reaguoti į susidariusias situacijas padeda laviruoti įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, nesukeliant diskomforto nei sau, nei kitiems. Tačiau ar visada socialinį vaidmenį pasirenkame patys? O gal mums jį primeta aplinka? Kokius gyvenimo scenarijus vykdome ir kiek esame sąmoningi, kad gebėtume atsirinkti, kuris vaidmuo kilęs iš natūralaus poreikio, o kuris iš visuomenės nustatytų normatyvų ir kanonų? Psichologas ir lektorius Tomas Lagūnavičius analizuoja esminius socialinių vaidmenų klausimus ir atskleidžia gyvenimo bei teatro paralelę.

Apsibrėžti tikslus ir išteklius

Socialiniai vaidmenys yra nepakeičiamas dalykas, norint sėkmingai laviruoti įvairiose gyvenimo situacijose, o gebėjimas tinkamai reaguoti į susidariusias aplinkybes padeda išvengti diskomforto ir kryptingai siekti tiek profesinės, tiek asmeninės sėkmės. Šiomis dienomis, kai gyvenimo tempas nenumaldomai greitėja, natūraliai daugėja ir socialinių vaidmenų, ir gyvenimo scenarijų skaičius. „Postmodernus žmogus vienu metu gali vaidinti pagal 6–8 scenarijus, bet tuomet iškyla išteklių klausimas. Kiek tu turi laiko, kokiose erdvėse būni ir kiek turi energijos, kad tai padarytum? Gali būti, kad paskutiniam scenarijui išteklių jau neužteks. Taip pat gali būti, kad prie kiekvieno scenarijaus pririšai po 5–6 žmones ir jie negauna to, ko nori. Tada prasideda konfliktai, kuriuos tu arba slopini, arba palieki. Taip išeina todėl, kad iš pradžių nesuformulavai to, ko nori, arba suformulavai, bet neapskaičiavai išteklių. Aš nieko prieš daug tikslų, bet būtina apsiskaičiuoti, ar pajėgsi. Taip pat ir įmonėje, jei nori plėstis į daug krypčių, turi apskaičiuoti savo turimus išteklius.“

Žmogui pasako, kad reikia ir jis patiki, o tai jau yra primestas vaidmuo. Kai kurie žmonės, neturėdami filtro arba išteklių, negali pasipriešinti. Jie žino, kad bus blogai, tačiau eina ir daro, nes neturi jėgų pasipriešinti.

T. Lagūnavičius

Įsivesti atsirinkimo filtrą

Apsisprendus, kuriuos vaidmenis šiuo metu norisi atlikti ir kuriais gyvenimo scenarijais keliauti, taip pat įvertinus turimus išteklius, reikia gebėti atsirinkti informaciją ir nesileisti, kad kitų įtaka užgožtų tavo scenarijų ir vaidmens siekius. „Žmonės pagal vidines pastangas yra dviejų rūšių: vieni turi savikontrolę ir lengvai nepriima impulsų iš aplinkos, jie atsirenka bei analizuoja, o kiti priima tiesiogiai. Reikia įsivesti atsirinkimo filtrą. Jei man sako „daryk“, aš savęs turiu paklausti: ar man tai gerai? Ar man to tikrai norisi? Jei aš atsakau, kad man bus gerai ir turiu išteklių, tai einu ir darau, nes aš ten gerai jausiuosi“, – esminius klausimus sau skatina užduoti psichologas.

Pastebimos tik asmenybės

Gyvenime dažnai susiduriame su situacijomis, kai žmogus gyvena ne taip, kaip norėtų, ir atlieka ne savo trokštamą socialinį vaidmenį, o primestą ir atėjusį iš aplinkos įtakos. „Žmogui pasako, kad reikia ir jis patiki, o tai jau yra primestas vaidmuo. Dažnai būna, kad žmonės tokius aplinkos primestus gyvenimo vaidmenis ir scenarijus atlieka labai ilgai. Kai kurie žmonės, neturėdami filtro arba išteklių, negali pasipriešinti. Jie žino, kad bus blogai, tačiau eina ir daro, nes neturi jėgų pasipriešinti.“

Paklaustas, kaip iš to išsivaduoti ir kaip įgyti jėgų pasipriešinti, pašnekovas sako, jog svarbiausia didinti sąmoningumą, kelti reikiamas kompetencijas, domėtis saviugda bei savistaba: „Žmogus pereina tris fazes: pirmojoje būna individas – tik gimęs vaikas, kuris priklausomas nuo kitų, toliau išsivysto asmuo – jis žino, kaip elgtis, ir susipažįsta su galimais gyvenimo scenarijais ir vaidmenimis, o trečioje yra asmenybė, ji gimsta, kai kurioje nors gyvenimo situacijoje asmuo pasako: „Ne, aš taip nedarysiu.“ Tuomet atsiranda sąmoningumas ir išsilaisvinama nuo sociumo primestų vaidmenų, tiesų ir gyvenimo scenarijų.“

Išgirsti save

Pasak psichologo ir lektoriaus T. Lagūnavičiaus, kiekvienas žmogus yra daugialypis ir susidedantis iš tikrosios savasties bei socialinio vaidmens, kurį pasirenka prisitaikydamas prie esamų aplinkybių. „Mano „aš“ susideda iš dviejų „aš“. Vienas vaidinantis, o kitas stebintis. Ir tas stebintis yra tikrasis mano „aš“, kuris šiandien priima sprendimus, ką čia šiuo metu vaidinti. Būtent tas stebėtojas ir yra tikrasis „aš“, bet aš jo nerodau.“ Paklaustas, kodėl jo nerodo, pašnekovas retoriškai klausia: „O kam jį rodyti? Jis reikalingas tik vidiniam pokalbiui, nes vienintelis asmuo, kuris visą gyvenimą lieka su mumis, ir yra vidinis „aš“, bet tai ne tas kritikas, o tas, kuris bendrauja, užduoda klausimų. Tačiau labai svarbu kalbėtis ne tik tada, kai blogai, bet ir tada, kai yra gerai, ir klausti savęs: ar gerai tai, ką tu darai? Ar tu laimingas tai darydamas? Ar tau reikia visų tų žmonių, su kuriais tu dabar bendrauji? Ar tau smagu su jais visais būti? Kiek laiko nori jiems skirti? Ne kiek reikia dėl vaidmens, bet kiek tu pats iš tikrųjų nori? Tai labai svarbu.“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.