TECHNIKOS PROGRESAS SUTEIKIA DAUGIAU GALIMYBIŲ VYRESNIEMS ŽMONĖMS (#)

Povilas Sabaliauskas prieš 5 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 14 s.
Amerikiečių žurnalistas ir rašytojas - Tedas C. Fishmanas. DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Vilniuje, Gedimino prospekte, esantis Lietuvos statistikos departamentas ant vieno iš savo langų yra pasikabinęs švieslentę. Joje pateikiama šiek tiek bauginama statistika – šalyje gyvenančių žmonių skaičius. Baugina šis skaičius dėl nesustabdomo mažėjimo. Dar visai neseniai mūsų buvo daugiau nei trys milijonai, o šiandien galime tik žiūrėti, kaip šis skaičius tolsta nuo mūsų. Gimstamumo mažėjimas, emigracija daro didelę įtaką. Šiandien vis garsiau kalbama apie Lietuvos demografinę krizę, senstančią visuomenę. Tačiau lietuviai toli gražu nėra vieninteliai, susiduriantys su šia problema. Daugelyje pasaulio šalių galima stebėti visuomenės senėjimo procesą. Kaip žmonijos senėjimas keičia pasaulį? Kokios jo pasekmės (geros ir blogos)? Apie visa tai Baltijos investuotojų forume kalbėjo amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Tedas C. Fishmanas.

Kodėl visuomenė sensta?


Visuomenės senėjimas – problema, kurią Tedas C. Fishmanas nagrinėja jau labai ilgai. Jai jis netgi skyrė paskutinę savo knygą „Shock of Gray“. Joje analizuojamos visuomenės senėjimo priežastys, kodėl šiandienos pasaulyje vyrauja mažos šeimos ir kaip šios tendencijos keičia ekonomiką ir visą pasaulį. Knyga jau išversta į 27 kalbas, todėl tai tik patvirtina šios temos aktualumą.

Taigi kodėl šiandien mes stebime visuomenės senėjimą?

Tedas C. Fishmanas išskiria du veiksnius, lemiančius šį procesą. Pirmiausia žmonių populiacija sensta todėl, kad mažėja šeimos. Anksčiau šeimos, auginančios keturis ar penkis vaikus, buvo kasdienis reiškinys, o dabar daugelis porų pasitenkina viena ar dviem atžalomis (čia verta pabrėžti: kad gyventojų skaičius išliktų stabilus, kiekviena moteris turėtų susilaukti vidutiniškai 2,1 vaiko). Ir, žinoma, žmonės šiandien tiesiog gyvena ilgiau. „Mums netgi sunku suvokti, kaip greitai žmonija ilgina savo gyvenimo trukmę. Netrukus išsivysčiusiose šalyse kiekvienas žmogus gyvens labai ilgai. Pavyzdžiui, šiandien yra 50 proc. tikimybė, kad Prancūzijoje gimęs vaikas sulauks 100 metų“, – kalbėjo Tedas C. Fishmanas.

„Migracija vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kinijoje dėl jos netgi susiformavo savotiškas apartheidas. Bene visas jaunimas išsikraustė gyventi į miestus, o vyresni žmonės liko kaime“
T. C. Fishmanas

Tai neįsivaizduojamai didelis augimas per labai trumpą laiką. Juk dar XIX a. viduryje retas žmogus sulaukdavo ir 50 metų. Ir vis dėlto į žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimą mums ne visada pavyksta žiūrėti pozityviai. „Šiuo metu gyvenimo trukmė ilgėja, bet dėl to nekyla jokios euforijos. Visi labiau koncentruojasi į visuomenės senėjimo problemą, o ne į tai, kad gyvename ilgiau ir kokybiškiau. Tačiau tai pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai turime tvarkytis su senėjimo problema. Todėl toks požiūris suprantamas“, – teigė Tedas C. Fishmanas.

Visuomenės senėjimo pasekmės

Dar vienas veiksnys, leidžiantis žmonėms gyventi ilgiau, – pats informacijos amžius, kuriame gyvename. Šiandien gauname nepalyginamai daugiau informacijos apie infekcijas, ligas, sveiką gyvenseną. Medicina nuolatos progresuoja, todėl būti 60 metų šiandien yra daug geriau nei prieš 100 metų. Žmogus gyvena ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau. Ir nors visuomenė nėra patenkinta vis tolinamu pensijos amžiumi, darbas žmonėms iš tikrųjų netgi padeda gyventi visavertiškiau. Pasak Tedo C. Fishmano, „ilgesni darbštaus gyvenimo laikotarpiai taip pat daro žmogų sveikesnį, padeda ilgiau išlaikyti kognityvines funkcijas“.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad kita šiuolaikinės visuomenės tendencija – migracija – veikdama kartu su senėjimo procesu gali sukelti neigiamų pasekmių. „Migracija vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kinijoje dėl jos netgi susiformavo savotiškas apartheidas. Bene visas jaunimas išsikraustė gyventi į miestus, o vyresni žmonės liko kaime“, – pasakojo pranešėjas.

Migracija kelia daugybę problemų ir Lietuvoje. Apskritai visų Baltijos šalių senėjimo problema daug stipriau veikiama migracijos nei, pavyzdžiui, Vakarų Europoje. Lietuviai migruoja, nes kitose šalyse gali užpildyti tas darbo rinkos spragas, kurios atsiranda Vakarų šalyse dėl jų pačių senėjimo. Kitaip tariant, emigruodami mes sprendžiame kitų problemas ir didiname savąsias.

Kaip stabilizuoti šią situaciją? Ar tai iš viso įmanoma? Tedas C. Fishmanas mano, kad į priekį galime pajudėti radę visuomenės pranašumų. „Paslaugų ekonomika palanki senstančiai visuomenei. Vyresni darbuotojai labiau mėgsta dirbti savarankiškai. Tokioje sparčiai senstančioje visuomenėje kaip Japonija pensininkai dažnai kviečiami grįžti į darbą, ir šis reiškinys tikriausiai plis visame pasaulyje. Technikos progresas taip pat turėtų palengvinti darbo procesus, suteikti daugiau galimybių vyresniems žmonėms“, – kalbėjo jis.

Žinoma, senstančioms visuomenėms iššūkių irgi netruks. Mus ne be reikalo gąsdina faktas, kad pensijų gavėjų bėgant laikui tik daugės, o mokančiųjų mokesčius mažės. Pasak Tedo C. Fishmano, šias problemas pavyks sėkmingai spręsti tik tada, jeigu žmonija taps finansiškai raštingesnė. Tik taip bus galima užtikrinti pensininkams patogų gyvenimą.

Taigi uždavinių ateičiai turime daug. Tikriausiai neišvengsime ir klaidų bandydami juos išspręsti, bet Tedas C. Fishmanas perspėja, kad neverta už tai savęs pernelyg plakti, ir primena, jog būtent su tokiais iššūkiais žmonija dar niekada nebuvo susidūrusi. Darant ką nors pirmą kartą klaidų išvengti tiesiog neįmanoma.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai