...

Kodėl mes esame tinginiai?

Verslas

2012.08.17

Autorius: Gintaras Gimžauskas

Temos: .

Kodėl mes esame tinginiai?

Giliai pasąmonėje visi jaučia, kad nesuspėta dėl nenumaldomo potraukio atidėlioti darbus. kiwicommons.com nuotr.

Sakoma, studentui visada pritrūksta paskutinės nakties, kad spėtų tinkamai pasirengti egzaminui ar parašyti gerą baigiamąjį darbą. Toks pasiteisinimas daugeliui nuramina sąžinę ir priverčia manyti, kad kaltos per greitai prabėgusios dienos. Tačiau giliai pasąmonėje visi jaučia, kad nesuspėta dėl nenumaldomo potraukio atidėlioti darbus. Blogiausia, kad šis įprotis, kurį mokslininkai vadina prokrastinacijos sindromu, keliauja su mumis per visą gyvenimą ir nelieka už universiteto durų.

Tik pagalvokite, kiek asmuo, įmonės ar net visa valstybė praranda dėl to, jog tūkstančiai žmonių tinkamai neatlieka savo darbo vien todėl, kad jį palieka paskutinei minutei. Žurnalistai paskubomis rašo straipsnius ar ruošia reportažus, kuriuose lieka daug klaidų, analitikai skubiai daro klaidingas išvadas, o valstybės tarnautojai žaibiškai parengia niekam tikusius įstatymus. Kai kas tai vadina tinginyste ir apsileidimu, tačiau mokslininkai mano, kad tai yra kur kas daugiau, todėl ieškoma vis naujų šio reiškinio paaiškinimų.

Kas yra prokrastinacija?

Šis fenomenas apibūdinamas kaip potraukis didelės svarbos darbus keisti mažareikšmiais. Jį stengiamasi paaiškinti daugeliu įvairių teorijų. Pavyzdžiui, viena sako, kad žmonės taip elgiasi bijodami nesėkmės ir dėl to galimai kilsiančio streso. Tam neva ypač jautrūs turėtų būti perfekcionistai, kurie beveik niekada nėra patenkinti savo atliktu darbu. Kita teorija teigia, kad žmogus gali atidėlioti svarbius darbus dėl vidinio konflikto, kuris kyla iš nepritarimo tam, kokie, kada ir kaip turi būti atliekami darbai.

Bene išradingiausias ir tiksliausias paaiškinimas yra vadinamas prokrastinacijos formule. Ji nurodo, kad motyvacija, t. y. noras atlikti darbą, priklauso nuo to, kokia numanoma nauda ar rezultatas. Kuo malonesnis rezultatas – tuo noras imtis darbo yra didesnis.

Remiantis šia formule sakoma, kad žmonėms patinka ne tik didelis atlygis už darbą (geras rezultatas), bet jis turi būti dar ir greitas. Tad jei užduočių sąraše yra darbas, kurio rezultatas gali sukelti nemalonių pojūčių, o atlygis už jį pasieks tik tolimoje ateityje, tokia užduotis greičiausiai bus atidėliojama ir pakeičiama tuo, kas suteikia momentinį teigiamą rezultatą ir atlygį.

Ar galima su tuo kovoti?

Atsakymų yra daug. Gali būti, kad visi arba bent jau daugelis jų yra teisingi, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus. Vienas ir pagrindinis kriterijus – sąžiningumas. Tad paklauskime savęs: ar tikrai pripažįstame savo klaidas ir nenumojame į akis badančius faktus? Pavyzdžiui, tai, kad finansinę ataskaitą turėjote pateikti jau prieš savaitę, o ateinančių metų įmonės strategijos akcininkai laukia jau antras mėnuo.

Štai keli būdai, kurie padės kovoti su prokrastinacija.

Įvertinkite – vienas iš paprasčiausių būdų patikrinti savo atvirumą ir pradėti kontroliuoti potraukį atidėti darbus yra kasdienė ataskaita. Ji neturi būti didelė ar išsami. Tereikia dienos pabaigoje surašyti (geriausiai ant popieriaus, kad mintys materializuotųsi), darbus, kuriuos atlikote, kad bendrovė ir jūs pats judėtumėte į priekį, tobulėtumėte. Kitaip sakant, kiek pasistūmėjote kelionėje savo tikslo link.

Suskaidykite – įvairios užduotys ir darbai gali būti nemalonūs ir baisūs vien todėl, kad nematyti nei jų pradžios, nei galo. Prieš juos jaučiamės bejėgiai, todėl paliekame geresniems laikams, kai bus daugiau noro, gebėjimų ar laiko. To galima išvengti suskaidant darbą į smulkias užduotis. Tai padaryti galima einant tokiu keliu: 1) Apžvalga; 2) temos nustatymas; 3) kontūrų sukūrimas; 4) užduočių rašymas papunkčiui; 5) turinio sukūrimas; 6) apžvalga. Jeigu yra poreikis, galima šį procesą dar labiau detalizuoti pridedant papildomų veiksmų, kurie padės geriau suprasti darbą ir užduotis.

Keiskite aplinką – kartais pakanka pakeisti aplinką ir ištrūkti iš savo kabineto, biuro ar namų, kad atsirastų antras kvėpavimas ir darbai tiesiog tirptų. Jei nėra galimybės pakeisti aplinkos, tuomet pabendraukite su žmonėmis. Jie taip pat gali tapti įkvėpimu.

Atsikratykite trukdžių – kartais darbas nebūna baisus, tačiau prieš akis vis mirga įvairios pagundos, kurios žada daug malonesnius pojūčius ir greitai pasiekiamą rezultatą. Informacinių technologijų amžiuje tokios pagundos yra el. pašto pranešimai apie gautas žinutes, susirašinėjimo programėlės ir per jas vis apsireiškiantys draugai, socialiniai tinklai bei jų siunčiami įspėjimai. Eliminuokite juos ir pamatysite, kad iššvaistomo laiko gerokai sumažėjo.

Pasakykite savo tikslus kitiems – tai pagelbės kaip įsipareigojimas arba papildoma motyvacija. Jei neturite žmogaus, kuriam galėtumėte atskleisti savo planus, tuomet pasitelkite į pagalbą socialinius tinklus. Pavyzdžiui, sportuodami naudokite programėlę, kuri stebi jūsų pasiekimus ir juos įkelia į „Facebook“. Juk nenorėsite, kad bičiuliai pamatytų, jog tik imituojate sportinį aktyvumą, visiškai nesistengiate numesti nereikalingo riebalų sluoksnio, kuris atsirado po Europos futbolo čempionato ir olimpiados stebėjimo su alumi rankoje.

Nekomplikuokite situacijos – nustokite laukti tinkamo laiko. Gali būti, kad jis niekada neateis. O galbūt dabar ir geriausias metas. Jei nesiliausite laukti ir nesiimsite veiksmų, galite niekada nieko ir nepadaryti.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.