PRAMOGINIS DAŽASVYDIS - DARBUOTOJAI

Darbuotojai Atsakė: Eglė Paulauskytė 2015-05-16
Sveiki,
Yra įkurta VšĮ, šiuo metu pagrindinė veiklos sritis tai pramoginis dažasvydis, nors tik keletą kartų buvo organizuotas. Ateityje planuojame organizuoti įvarius renginius: žygiai, orientacinės varžybos, bernvakariai/mergvakariai, renginiai įmonėms, baidarės ir t.t.
Yra dalininkai, kurie pagrinde ir veda/organizuoja tą dažasvydžio žaidimą, bet niekas nėra dar įdarbintas ir niekas negauna atlyginimo. Taip pat ir direktorius. Pajamų iš tų kelių kartų nėra daug ir net nepadengia sąskaitos už VšĮ steigimą.

Klausimas būtų toks: ar galima tokiu būdu dirbti t.y. savanoriškai? Kai niekas negauna atlygimo, nors gauname pajamas už suteiktas paslaugas?
Eglė Paulauskytė

Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas nustato savanoriškos veiklos ypatumus, savanoriškos veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanoriškos veiklos organizavimo tvarką, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus.

Pagal Savanoriškos veiklos  įstatymo 2 str. 1 d. savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Rašytinė savanoriškos veiklos sutartis tarp minėtų šalių sudaroma tuo atveju,  jeigu kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos arba sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių. Tokiu būdu tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Pagal to paties įstatymo 6 str. nuostatas, savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti tik tam tikri Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys.  Tačiau, kaip jau minėta, savanoris gali atlikti tik visuomenei naudingą veiklą, todėl tik esant šiai sąlygai, galėtų būti susitarta dėl savanoriškos veiklos atlikimo. Nagrinėjamu atveju, viešosios įstaigos dalininkų atliekama veikla – pramoginio dažasvydžio bei planuojamas kitų komercinio pobūdžio veiklų organizavimas, skirtas individualių poreikių tenkinimui, todėl tokia veikla nepatektų į Savanoriškos veiklos įstatymo taikymo sritį ir nesuteiktų teisės dalininkams veikti savanorišku pagrindu. Jeigu viešosios įstaigos dalininkai toliau atliktų minėtas nuolatinio pobūdžio funkcijas, susijusias su renginių ir kitų panašių veiklų organizavimu, tai galėtų būti laikoma rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų atlikimu. Pagal Darbo kodekso 93 str., tai viena iš darbo teisinių santykių sąlygų. Jeigu būtų nustatyti  ir kiti darbo santykių požymiai, bet būtų dirbama nesudarius darbo sutarties, tai būtų laikoma nelegaliu darbu Darbo kodekso 98 str. prasme bei taikomos nuobaudos, numatytos ATPK 41(3) str.

Be to, pažymėtina, kad su viešosios įstaigos vadovu, šiuo atveju direktoriumi, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, turi būti sudaroma darbo sutartis. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. numatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Todėl neatlygintinos savanoriškos veiklos sutarties sudarymas, kuri savo prigimtimi yra civilinė, ne darbo sutartis, prieštarautų įstatymo normoms.

Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.

Klausimai
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai