Individualios veiklos pagal pažymą su jungtinės veiklos sutartimi mokesčiai

Dėl išlaidų ir pajamų priskyrimo kiekvienam partneriui. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį į tai, kad 2 fiziniai asmenys, vykdydami atskirai individualią veiklą pagal pažymas, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį vykdytų ne vieną individualią veiklą pagal pažymą, bet kaip nurodyta LR Civilinio kodekso 6.969 str. 1 dalyje, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigotų veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aišku, kad vykdant bendrą veiklą, kooperuojant turtą ir jėgas atsiranda bendra partnerių nuosavybė, taip pat bendros išlaidos ir nuostoliai arba pelnas. Kaip konkrečiai partneriai paskirsto išlaidas, nuostolius ir pelną, turi būti aiškiai ir detaliai aptarta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Tai reiškia, kad su jungtine veikla susijusios išlaidos ir nuostoliai partneriams būtų paskirstomi jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka, o pelnas (pajamos) – proporcingai kiekvieno iš partnerių indėlio į bendrą veiklą vertei, jei ko kita nenustatytų jungtinės veiklos sutartis.

Dėl mokėtinų mokesčių. Fiziniai asmenys, atskirai vykdantys individualią veiklą pagal pažymas, kartu sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį mokesčius moka kiekvienas atskirai. Kaip nurodyta aukščiau – pajamų ir išlaidų priskyrimas kiekvienam partneriui priklauso nuo sudarytos jungtinės veiklos sutarties, todėl remdamiesi ja partneriai į apskaitą traukia atitinkamą pajamų bei išlaidų dalį. 

Gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas metams pasibaigus nuo gautų (uždirbtų) kiekvieno partnerio apmokestinamųjų pajamų –  pajamoms iš internetinės prekybos veiklos taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pajamų mokestis būtų mokamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų ar uždirbtų kiekvieno partnerio individualios veiklos pajamų, atėmus leidžiamų atskaitymų dalį (remiantis jungtinės veiklos sutartimi). Pagal GPMĮ 18 str. 12 d. partneriai galėtų pasirinkti veiklos išlaidoms priskirti 30 proc. individualios veiklos metinių pajamų. Tuomet kiekvieno partnerio atskirai pajamų mokesčio mokestinė bazė būtų lygi pajamų daliai, kuri priskirta tam partneriui remiantis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, minus 30 proc. tų pajamų dalies. Individualios veiklos leidžiami atskaitymai bei jų apskaičiavimo tvarka patvirtinta 2002-09-25 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 303 “Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4149, 2009-07-08  įsakymo  Nr. 1K-218 redakcija, Žin., 2009, Nr. 84-3557).

Be pajamų mokesčio, kiekvienas fizinis asmuo atskirai mokėtų 28,5 proc. socialinio draudimo, kurio bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) įmokas bei 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apmokestinamos pajamos, primenu, kiekvienam partneriui būtų nustatomos pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Tai reiškia, kad visos pajamos, gautos dirbant su partneriu sudarius jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, apmokestinamos 1 kartą – partneriai kiekvienas atskirai įsitraukia atitinkamą pajamų dalį į apskaitą ir kiekvienas atskirai apskaičiuoja mokesčius nuo savo dalies.

Fizinis asmuo, mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) vertęsis individualia veikla pagal pažymą, privalės iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir į biudžetą susimokėti gyventojų pajamų mokestį.