VŠĮ DIREKTORIAUS ĮFORMINIMAS KAI TAS PATS ASMUO YRA VIENINTELIS ĮSTAIGOS SAVININKAS

Teisė Atsakė: Eglė Paulauskytė 2015-04-22
Sveiki,
Gal galėtumėte patarti, kaip teisingai įforminti viešosios įstaigos direktorių, kai tas pats asmuo yra ir vienintelis įstaigos savininkas. Kadangi savininkas pats su savimi darbo sutarties sudaryti negali, tai tikriausiai tai turetų būti pasirašytas sprendimas/įsakymas (pagal darbo inspekcijos rekomendacijas):
1. Per kiek laiko nuo įstaigos įregistravimo turėtų būti pasirašomas sprendimas save skirti direktoriumi? Tuo atveju, jei įmonė dar nevykdo aktyvios veiklos, ar gali būti sprendimas pasirašomas vėliau?
2. Kokie yra minimalaus darbo laiko ir užmokesčio reikalavimai direktoriui, kai VŠĮ savininkas skiria pats save direktoriumi? Ar tai gali būti tarkim 2 val per mėnesį? Ar gali direktorius (savininkas) dirbti nemokamai?

Iš anksto dėkui už atsakymą arba nuorodas, kur atsakymą būtų galima rasti.
Eglė Paulauskytė
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šio Įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų nuostatų, Įstatymo nuostatomis yra leidžiama situacija, kuomet viešojoje įstaigoje yra tik vienas dalininkas, tačiau Įstatyme nėra pasisakyta dėl visuotinio dalininkų susirinkimo (ne atskiro dalininko) teisių bei pareigų, t. y. nėra numatyta, kas vykdo visuotiniam dalininkų susirinkimui numatytas funkcijas, kai tokio susirinkimo viešojoje įstaigoje nėra. Taigi, šiuo atveju iškyla klausimas dėl to, kokiu būdu turėtų būti paskiriamas viešosios įstaigos direktorius ir koks subjektas su juo turėtų sudaryti darbo sutartį, jei įstaigoje nėra visuotinio dalininkų susirinkimo.

Ši nereglamentuota situacija praktikoje spręstina taip: vienintelis viešosios įstaigos dalininkas (savininkas) savo sprendimu (įsakymu ar kitokios formos dokumentu) paskiria save viešosios įstaigos vadovu ir tame pačiame dokumente numato darbo sąlygas – darbovietę, darbo funkcijas, darbo laiką, darbo užmokestį ir kt. Minėtas sprendimas yra prilygintinas darbo sutarčiai, todėl iš jo kylančios teisės ir pareigos yra tapačios iš darbo sutarties kylančioms teisėms ir pareigoms. Kaip minėta, ši situacija nėra reglamentuota, todėl teisės aktai nenumato, per kiek laiko toks dokumentas turėtų būti pasirašytas ir ar pasirašymas yra siejamas su kokiomis nors sąlygomis (veiklos vykdymu ar kt.).

Įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra nustatytų apribojimų dėl viešosios įstaigos vadovo darbo laiko ir darbo užmokesčio dydžio. Svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 972. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad minimalus valandinis atlygis – 1,82 euro ir minimali mėnesinė alga – 300 eurų. Taigi, jei direktorius dirba viešojoje įstaigoje, jis turi gauti atlyginimą už tą laiką, kurį dirba (kaip minėta, apribojimų dėl minimalaus darbo laiko nėra numatyta).

Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.

Klausimai
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai