NORĖČIAU ĮKURTI ĮMONĘ, KURI VERSTŲSI MIŠKO KIRTIMU, MEDIENOS RUOŠA.

Teisė Atsakė: Aušra Maliauskaitė-Embrektė 2017-05-24
Šiuo metu turiu individualią veiklą, kurios pobūdis- miško ruošos darbai. Norėčiau pradėti rimtesnį verslą, tačiau nežinau kas geriau- ar kurti individualią įmonę, ar steigti mini UAB (girdėjau, kad toks yra) įdarbinti galima iki penkių darbuotojų. Dirbu daug ir sunkiai, todėl norėčiau kažkokių rimtesnių garantijų, nes pagal individualią veiklą mokesčius moku didelius, o ligos atveju net nedarbingumo negaliu gauti. Patarkite kas šiuo atveju geriau- individuali įmonė ar mini UAB ir ar yra kokios lengvatos naujam verslui kurti?
Aušra Maliauskaitė-Embrektė
Advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė
Lietuvoje plačiausiai paplitusios verslo vystymo formos yra: (i) uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB), (ii) individuali įmonė (toliau - IĮ) ir (iii) mažoji bendrija (toliau – MB).
UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. akcininkai už UAB neįvykdytas prievoles savo turtu neatsako, taigi akcininkas gali atsakyti tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 įtvirtina, kad UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius negali būti didesnis kaip 249. UAB privalo turėti vienasmenį valdymo organą - vadovą, tačiau gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas - valdyba. Akcininkams UAB uždirbtas pelnas gali būti išmokamas per dividendus arba gaunant darbo užmokestį.

IĮ yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas Nr. IX-1805 numato, kad IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigti IĮ rekomenduojama tais atvejai, jei verslas skirtas plėtoti vieno asmens, šeimos verslą. IĮ savininkas gali disponuoti įmonės turtu kaip savo, t. y. paimti IĮ turtą savo asmeniniams poreikiams. Steigiant IĮ įstatymai nereikalauja minimalaus įstatinio kapitalo.

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas Nr. XI-2159 riboja mažosios bendrijos steigėjų skaičių iki 10 fizinių asmenų. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią teisės aktais neuždraustą veiklą. Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkimu), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui arba kita nustatyta tvarka.

Taigi steigiant juridinį asmenį svarbu apsispręsti, kurios rūšies įmonė yra tinkamiausia siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Akcinių bendrovių įstatymas, reglamentuojantis UAB steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, be to įtvirtina vienintelę UAB formą nepriklausomai nuo joje dirbančių darbuotojų skaičiaus. Teisės aktai, reglamentuojantys aptartas verslo vykdymo formas, įtvirtina tik galimą maksimalų akcininkų / steigėjų skaičių.

2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675 numato mokestinę lengvatą įmonėms, kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR. Apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 % pelno mokesčio tarifą, išskyrus: (i) individualias (personalines) įmones, kurių dalyvis ar šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių dalyviai; (ii) individualias (personalines) įmones, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių, pajų) kitose įmonės ar įmonėse, kuriose individualios (personalinės) įmonės dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių, pajų); (iii) įmones, kuriose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių, pajų); (iv) įmones, kuriose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių, pajų).

Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.

Klausimai
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai