Kuo skiriasi Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimas juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui?

Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo gavimo tvarka tiek juridiniam asmeniui tiek fiziniam asmeniui yra vienodai reglamentuota. Norint gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, VMVT teritoriniam padaliniui reikia pateikti:

1. Prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo.
2. Maisto tvarkymo patalpų projektą (planą) su įrenginių išdėstymu.
3. Maisto tvarkymo proceso aprašymą (pvz., prekyba nefasuotais produktais, pagamintų patiekalų išvežiojimas ir kt.), planuojamas gamybos apimtis, darbuotojų skaičių.
4. Dokumentus, reglamentuojančius Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolės sistemą.
5. Licencijos vaistinės veiklai kopiją.

Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą privalo turėti:

– gamybos (įskaitant – maisto papildų, pirminių produktų gamybos, prekybos įmones, kuriose vykdoma gamyba, subjektus, mažais kiekiais surenkančius ir rinkai tiekiančius arbatžoles ir (ar) prieskonius, ir kt.);
– prekybos (didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (įskaitant – prekybos centrus, kuriuose vykdomas maisto fasavimas, sandėlius, vaistines, prekybos kioskus, gatvės prekeivius ir kt.);
– viešojo maitinimo įmonės (įskaitant – Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jų teritorijose esančius maisto tvarkymo subjektus);
– fiziniai asmenys, vykdantys maisto tvarkymo veiklą pagal verslo liudijimus, pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymas, fiziniai asmenys, užsiregistravę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje;
– subjektai, užsiimantys maisto tvarkymu tam tikro sezono metu, ir kt.
Už pažymėjimo išdavimą imama valstybės rinkliava, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 patvirtintų Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių 4.2957.5 punkte.
Pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui.

Patalpų paskirtis: kaip ir kada ją būtina keisti?

Atvejai, kada gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar jų patalpas nepakeitus jų paskirties galima naudoti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytai negamybinei veiklai, išvardinti Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame nurodytas baigtinis veiklos rūšių sąrašas, kurias galima vykdyti vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jų gyvenamosiose patalpose ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio paskirties pastatuose ar patalpose, nepakeitus jų paskirties.

Statinių naudotojai privalo statinį (jo patalpas) naudoti pagal paskirtį, išskyrus minėtame apraše nustatytus atvejus ir tvarką. Todėl asmuo, norintis vykdyti apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalo pakeisti pastato ar patalpų paskirtį. Jeigu ekonominę veiklą numatoma vykdyti ne visame pastate, o tik jo dalyje, neviršijančioje 50 procentų pastato bendro ploto, pastato naudojimo paskirties keisti nereikia.

Statybos techninis reglamentas „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nustato patalpų ir pastatų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimus. Svarbu neužmiršti, kad atliekant statybos darbus, kuriais pastatas ar patalpos pritaikomos naujai paskirčiai, ir keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka naujuose užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, privaloma gauti rašytinį savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą parengtam paprastojo remonto aprašui. Tais atvejais, kai keičiant paskirtį reikalinga atlikti rekonstravimo ar kapitalinio remonto (ne paprastojo remonto darbus) darbus, reikia parengti atitinkamą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Gavęs rašytinį savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą patalpos ar pastato paskirties keitimui, statytojas (užsakovas), jei tai būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus, pateikia deklaraciją apie patalpos ar pastato paskirties pakeitimą formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Inspekcija įregistruoja deklaraciją ir vieną jos egzempliorių grąžina statytojui. Jį statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus.

Teisę inicijuoti pastato ar patalpų paskirties keitimą turi pastato ar patalpų savininkas ar naudotojas.