DRABUŽIŲ VALYMAS PAGAL FRANŠIZĖS SUTARTĮ

Noriu įsigyti drabužių valymo paslaugas teikiančios įmonės franšizę. Kokią verslo formą turėčiau/būtų parankiausia pasirinkti?
Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas numato, kad franšizės sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai). Taigi prieš sudarant franšizės sutartį reikalaujama, kad būtų įsteigtas juridinis asmuo, kuris taps franšizės naudotoju.

Franšizės pagrindu drabužių valymo paslaugoms Lietuvoje teikti dažniausiai pasitelkiamos šios verslo vystymo formos: (i) uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) arba (ii) mažoji bendrija (toliau – MB); rečiau - individuali įmonė (toliau - IĮ).

UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. akcininkai už UAB neįvykdytas prievoles savo turtu neatsako, taigi akcininkas gali atsakyti tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB įstatinį kapitalą. Pagal galiojantį reguliavimą, UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. UAB privalo turėti vienasmenį valdymo organą - vadovą, tačiau gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bendrovių akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dividendas – tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas riboja mažosios bendrijos steigėjų skaičių iki 10 fizinių asmenų. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią teisės aktais neuždraustą veiklą. Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkimu), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui arba kita nustatyta tvarka.

IĮ yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas numato, kad IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigti IĮ rekomenduojama tais atvejai, jei verslas skirtas plėtoti vieno asmens, šeimos verslą. IĮ savininkas gali disponuoti įmonės turtu kaip savo, t. y. paimti IĮ turtą savo asmeniniams poreikiams. Steigiant IĮ įstatymai nereikalauja minimalaus įstatinio kapitalo.

Taigi steigiant juridinį asmenį svarbu apsispręsti, kurios teisinės formos juridinis asmuo yra tinkamiausias siekiamiems tikslams įgyvendinti.
Pažymėtina, kad šioje konsultacijoje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, todėl dėl kiekvieno individualaus atvejo ir išsamios konsultacijos patartina kreiptis į teisininkus.

Klausimai
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai