...

Dėl aštraus maisto patiekimo

Žinių bazė

2013.04.16

Sveiki,
Noriu paklausti ar yra kokie nors aktai, reglamentuojantys aštraus maisto patiekimą. Pvz., jeigu kavinė ruošia labai aštrų maistą, galbūt kai kurių žmonių sveikatai jis gali pakenkti (suvalgius per daug – skrandžiui, burnos gleivinei ir pan.). Ar žmogus vėliau gali pareikšti skudą dėl to? Gal prieš valgydamas labai aštrų maistą turėtų pasirašyti kažkokią susipažinimo ir sutikimo formą?

Iš anksto dėkoju

Temos: .

Į klausimą atsakė:

Atsakyti į klausimą

Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Publikavimo data: 2020-01-03 11:06

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad nacionaliniai teisės aktai aštraus maisto sąvokos nepateikia. Lietuvos Respublikos maisto įstatyme yra įtvirtinta tik...

Publikavimo data: 2020-01-03 11:06

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad nacionaliniai teisės aktai aštraus maisto sąvokos nepateikia. Lietuvos Respublikos maisto įstatyme yra įtvirtinta tik maisto sąvoka, t.y. remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 str., maistas – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai yra tikimasi, kad nurys. Maistas, tai taip pat ir gėrimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant. Atkreipiame dėmesį, šis teisės aktas aštraus maisto sąvokos taip pat neapibrėžia. Pažymime, kad kiekvienas verslo subjektas, veikiantis viešo maitinimo srityje turi teisę orientuotis į pasirinktos šalies virtuvę bei jos nacionalinius patiekalus. Lietuvos Respublikos įstatymai verslo subjektams nedraudžia vartotojams siūlyti (labai) aštraus maisto, jei tik verslo subjektas tinkamai laikosi įstatymais įtvirtintų reikalavimų. Tiekiant į rinką aštrų maistą pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į vartotojų teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Verslo subjektas, tiekiantis vartotojams maisto produktus, juos turėtų tinkamai paženklinti. Ženklinimo reikalavimus, kurie yra privalomi tokio pobūdžio komercinei veiklai, įtvirtina Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas“, kurio 5 priede pateikiamas baigtinis sąrašas sudedamųjų dalių, kurių ženklinimas pagal minimą higienos normą yra privalomas ir bet kokiu atveju turi būti pateikiamas vartotojui priimtinu būdu. Privalomai turi būti nurodomos šios sudedamosios maisto dalys: (1) gliteno turintys javai (t.y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kviečiai spelta, kamutas arba jų sukryžmintos atmainos) ir jų produktai; (2) vėžiagyviai ir jų produktai; (3) kiaušiniai ir jų produktai; (4) žuvis ir jos produktai; (5) žemės riešutai ir jų produktai; 6) sojų pupelės ir jų produktai; (7) pienas ir jo produktai (įskaitant laktozę); (8) riešutai, t.y. migdolai, lazdynų riešutai, graikiniai riešutai, anakardžiai, karijos, bertoletijos, pistacijos, makadamijos ir jų produktai; (9) salierai ir jų produktai; (10) garstyčios ir jų produktai; (11) sezamų sėklos ir jų produktai; (12) sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l, išreikšti kaip SO2; (13) lubinai ir jų produktai; (14) moliuskai ir jų produktai, kurių nenurodymas vartotojui priimtinu būdu, alergijos pasireiškimo atveju užtrauktų verslo subjekto atsakomybę. Rekomenduojame papildomai supažindinti vartotojus su kavinėje tiekiamo maisto specifika, t.y. raštu pateikti informaciją apie kavinėje ruošiamo maisto savybes. Dėl supažindinimo pasirašytinai, tokios pareigos įstatymai nenustato, tačiau įrodinėjimo prasme toks dokumentas būtų svarbus įrodymas, pagrindžiantis, kad vartotojui buvo tinkamai suteikta informacija apie maisto savybes. Tačiau reikia pažymėti, kad vartojo supažindinimas nepašalina verslo subjekto atsakomybės už prekių ir paslaugų kokybę. Vis dėlto reikia pažymėti, kad vartotojo teisę reikšti reikalavimus dėl prekių ir (ar) paslaugų kokybės garantuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Todėl apriboti vartotojo teisės pateikti skundą ir (ar) pasinaudoti kitais įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais, nėra galima. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.292 str. 1 d., gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Kartu pažymėtina, jog remiantis CK 6.297 str., žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės arba atsakomybė gali būti sumažinta, jei pats nukentėjęs asmuo yra prisidėjęs prie žalos padarymo ar jos atsiradimo. Tai reiškia, kad tinkamai informavus vartotojus apie maisto savybes ir suteikus visapusišką informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, tai galėtų būti pagrindas atleisti verslo subjektą nuo atsakomybės arba ją sumažinti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, rekomenduojame užtikrinti, kad vartotojui būtų suteikta teisinga ir visapusiška informacija valstybine kalba apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas bei tinkamai informuoti vartotoją apie maisto savybes.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Tapk ekspertu

Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.