ELEKTRONINĖ PARDUOTUVĖ. NUO KO PRADĖTI?

Teisė Atsakė: Neringa Trinskienė 2019-04-29
Laba diena, mąstau apie drabužių ar kitų daiktų (ne maisto) elektroninę parduotuvę. Tai būtų kaip individuali veikla. Su VMI jau kalbėjau ir šiuo klausimu dėl įregistravimo ir tvarkingų dokumentų tvarkymo lyg ir viskas kol kas aišku, bet klausimai tokie: kaip suprantu galima įsigyti bet kokias ES prekes, jas įsivežti, tik svarbiausia turėti įsigijimo dokumentus ir sąskaitas, bei galiu jas perpardavinėti. Tačiau ar tas prekes aš galiu laikyti namuose kur gyvenu, ar galima veiklą vykdyti bute? Pradžioje tarkim turint tik 50 vnt. prekių. Juk pradžioje neaišku, kokio ir ofiso ar sandėlio nesinorėtų nuomotis. Ar kuriant elektroninę parduotuvę reikia turėti sąskaitas, kas ją kuria ir kaip, juk jei tiesiog moki tą daryti ir gali pasidaryti pati, ar dėl to gali kilti problemų? Kitas klausimas dėl pačių prekių - jei jau yra gamintojo etiketės ir ženklinimai, ar turėčiau jas kažkaip dar keisti? Ką dar turėčiau žinoti norit pradėti e-prekybą? Kokie terminai dėl prekių grąžinimo? Jei grąžintos prekės yra su broku dėl gamintojo kaltės ir tokios buvo netyčia parduotos - ką toliau su jomis daryti?
VšĮ Versli Lietuva Regionų koordinatorė
Asmuo, užsiimantys elektronine prekyba, kai prekės pirkėjams pristatomos ne tik asmeniškai išnešiojant, bet ir kitais būdais (siunčiant paštu ar per kurjerių tarnybas), turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (IDV). Vykdant individualią internetinės prekybos veiklą pagal pažymą, apskaita tvarkoma vadovaujantis Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėmis. Jeigu prekiaujama internetu, pardavus prekę, kiekvienam pirkėjui privaloma išrašyti sąskaitą faktūrą (PVM mokėtojas išrašo PVM sąskaitą faktūrą). Bankiniai pavedimai ir pan. apmokėjimo dokumentai tik patvirtina atsiskaitymo už parduotas prekes faktą, todėl vien šių dokumentų nepakanka. Individualios veiklos pajamos (kiekvienas pardavimas) ir išlaidos fiksuojamos Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Žurnalo pajamų ir išlaidų suminiai duomenys naudojami pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurią reikia pateikti VMI metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. Pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentai ir/ar žurnalas pateikiami tik VMI paprašius.

Elektroninės prekybos veikla asmuo gali užsiimti ir nuosavose patalpose, jam nėra būtina nuomotis ofiso ar kitokių patalpų, tačiau jei asmuo planuoja traukti į atskaitą faktiškai veiklai patiriamas išlaidas, tuomet reikia nepamiršti, kad naudojamas veikloje ilgalaikis turtas turi būti deklaruojamas mokesčių inspekcijai prieš pradedant šias išlaidas traukti į atskaitą, t. y. reikia užpildyti FR0457 deklaracijos formą. Taip pat norint tinkamai ir tiksliai apskaičiuoti ir vėliau pagrįsti savo deklaruojamas išlaidas, visos išlaidos privalo būti pagrįstos dokumentais (sąskaitos faktūros, sutartys, kvitai ir t.t.). Mokesčiai IDV yra apskaičiuojami nuo apmokestinamųjų pajamų (visos pajamos minus išlaidos), tad tiksliai apsiskaičiuoti kiek turėjote pajamų galėsite tik susirinkę visus išlaidas pateisinančius dokumentus.

Siekiant vykdyti internetinės prekybos veiklą svarbu įsitikinti ar internetinis puslapis, kuris bus naudojamas informacijos apie prekes talpinimui atitinka bendruosius internetiniams puslapiams keliamus reikalavimus t. y. užtikrinti perkančių asmenų duomenų apsaugą, pateikti tikrovę atitinkančią ir išsamią informaciją apie parduodamas prekes. Jeigu siekiama prekybą internetu vykdyti tarptautiniu mastu, svarbu pasirūpinti, kad internetinis puslapis atitiktų tarptautinei prekybai internetu keliamus reikalavimus – vartotojui turi būti užtikrintas kalbos keitimas, galimybė atsiskaityti kitoje valstybėje išduota banko kortele ir pan. Internetinis puslapis apskaitoje gali būti taip pat amortizuojamas kaip nematerialusis turtas, o jei asmuo vykdantis veiklą susikūrė šį puslapį pats, tuomet, turėtų jam būti suteikiama pradinė vertė rinkos kainomis ir surašoma laisvos formos buhalterinė pažymą, kad būtų gali fiksuoti šį nematerialųjį turtą apskaitoje.

Priklausomai nuo to, kuo Jūs prekiausite, kiekvienai prekių kategorijai yra taikomi tam tikri reikalavimai, kaip pavyzdys, jei norint pradėti prekiauti vaikiškais rūbais internetu reikia pasirūpinti, kad parduodami gaminiai atitiktų bendruosius, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme numatytus, reikalavimus t. y. prekės turi būti saugios, vartotojams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su gamintojo pateikta bei kita svarbia, su preke susijusia informacija, kuri gali turėti reikšmės vartotojo apsisprendimui dėl prekės įsigijimo. Sužinojus, kad parduodama prekė nesaugi, pardavėjas privalo informuoti apie tai vartotojus bei stabdyti prekybą tokia preke (Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 9 straipsnis). Kadangi siekiama prekiauti vaikams skirtomis prekėmis, svarbu, kad jos atitiktų reikalavimus, kuriuos nustato Europos standartas EN 14682 „Vaikiškų drabužių sauga. Vaikiškų drabužių virvelės ir įveriamos virvelės. Techniniai reikalavimai“ ir t.t.

Kaip prekės turi būti pažymėtos yra aptariama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738 patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės. Tad jomis vadovaujantis reikėtų užtikrinti visų prekių ženklinimą. Taip pat pažymėtina, kad Nuo 2018-01-02 visi gamintojai ir importuotojai turi registruojasi GPAIS esančiame Gamintojų ir importuotojų sąvade www.gpais.eu.

Kadangi mažmeninė prekyba papuola į G1 kategorijos veiklų sąrašą, kurios turi pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalą pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 30 punkto reikalavimus. Šiame pirminės atliekų apskaitos žurnale, visi užsiimantys mažmenine prekyba, privalomai turi registruoti pakuočių atliekas.

Asmenims užsiimantiems mažmenine prekyba reikia žinoti, kad Civilinis kodeksas numato dviejų rūšių daiktų garantiją, t. y. garantiją pagal įstatymą, kuri trunka 2 metus nuo prekės įsigijimo dienos, ir komercinę garantiją, kuri yra laikoma papildoma garantija, suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą, jei pardavėjas tokią nustato. Įstatymas nenumato pardavėjo pareigos nustatyti konkretų komercinės garantijos terminą, tačiau pardavėjo suteikta komercinė garantija negali apriboti garantijos pagal įstatymą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios trukmės yra pardavėjo ar gamintojo nurodyta garantija – vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per 2 metų laikotarpį, o jei pardavėjas nustato ilgesnį terminą – per pardavėjo nurodytą terminą. Tad pirkėjas visais atvejais kreipsis dėl garantijos ar pretenzijų į pardavėją, o ne į gamintoją, tad jei asmuo užsiimantis mažmenine prekyba internetu pardavė pirkėjui nekokybišką prekę, pirkėjas kreipsis į jį, o savo ruoštu asmuo pardavęs šią prekę turi teisę kreiptis į gamintoją.

Su garantijos sąlygomis ir prekės gražinimo terminais pirkėjui turi būti sudarytos visos galimybės susipažinti elektroninėje svetainėje, kurioje planuojama prekiauti. Pažymėtina, kad vadovaujantis mažmeninės prekybos taisyklėmis, kokybiškus daiktus galima grąžinti per 14 dienų nuo daikto įsigijimo dienos, jei šie daiktai nepapuola į negrąžintinų daiktų sąrašą. Svarbiausia laikytis dviejų sąlygų: prekė turi būti nauja, t. y., nenaudota, be to, pirkėjas turi turėti prekės įsigijimo dokumentą, kurį turi pateikti pardavėjui.

Klausimai
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai