PREKYBA ASMENINIAIS DAIKTAIS

Teisė Atsakė: Indrė Kazlauskienė 2019-08-14
Girdėjau, kad sudarant atsitiktinius, vienkartinio pobūdžio sandorius, kuriuose nėra tęstinumo, versliškumo požymių, ekonominės naudos siekimo elementų jokių mokesčių nėra ir veiklos įregistruoti nereikia. Gal galite plačiau, pasitelkiant pavyzdžių, pakomentuoti kada sandoriai jau laikomi neatsitiktiniais ir atsiranda versliškumas ir kartu būtinybė įregistruoti veiklą? Tarkime per metus parduodu 4 siuvinėtus paveikslus ir kas mėnesį po rūbą ar kelias monetas. Ar tai jau traktuojama kaip verslas?
Indrė Kazlauskienė
VšĮ Versli Lietuva Regionų koordinatorė
Ekonominės veiklos samprata yra šiek tiek skirtingai įvardijama skirtinguose įstatymuose. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas skelbia, kad „ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno)“. Tame pačiame įstatyme teigiama, kad fiziniai asmenys, vykdantys bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, laikomi apmokestinamaisiais asmenimis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme individuali veikla apibūdinama kaip „savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;
2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiška atlikėjo veikla“.

Taigi, įstatymai nenurodo konkrečiai, nuo kurio sandorio reikia registruoti veiklą – priešingai jie įpareigoja patį asmenį nuspręsti ir laisvai pasirinkti tinkamą veiklai vykdyti formą.

Nenaudojamų rūbų ir daiktų pardavimo pajamos, t.y. gautų pajamų ir šių daiktų įsigijimo kainos (jei turite įsigijimo dokumentus) bei kitų teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų skirtumas, per mokestinį laikotarpį neviršijantis 2500 Eur, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir tokios pajamos nedeklaruojamos. Tokio turto pardavimo pajamos, viršijančios minėta tvarka apskaičiuotą 2500 Eur skirtumą, apmokestinamos taikant atitinkamą pajamų mokesčio tarifą ir deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje.

Klausimai
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai