KOKIŲ DOKUMENTŲ REIKTŲ NORINT ATIDARYTI PARDUOTUVĘ, KURIOJE BŪTŲ PARDUODAMI NAUJI RŪBAI IŠ UŽSIENIO?

Ar atidarant rūbų iš užsienio parduotuvę užtektų veikti pagal verslo liudijimą?ar reiktų dokumentų kažkokių, kuriuose būtų nurodyta iš kur tiksliai atvežti rūbai, kokių parduotuvių? Nuo ko reiktų pradėti tokią veiklą?
Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad norint atidaryti parduotuvę galima pasirinkti šias veiklos formas: įsteigti juridinį asmenį (uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar individualią įmonę (IĮ)) arba įregistruoti individualią veiklą.


Individuali veikla. Fiziniai asmenys turi teisę verstis ūkine komercine veikla įregistravę individualią veiklą jeigu įstatymai nenumato, kad konkrečia veikla gali verstis tik juridiniai asmenys. Veiklų sąrašą, kurias gali vykdyti tik juridiniai asmenys, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: (i) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą; (ii) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; (ii) savarankiška sporto veikla; (iii) savarankiška atlikėjo veikla. Reikia pažymėti, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus fiziniai asmenys neprivalo įsteigti juridinio asmens, norėdami atidaryti drabužių parduotuvę.

Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“. Registruojant individualią veiklą reikia užpildyti formas, kurias pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kita vertus, individuali veikla pagal prekybos verslo liudijimą, suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Be to, prekybos verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui nebus galima parduoti bet kokias prekes kitam prekybine veikla užsiimančiam gyventojui (tiek įsigijusiam verslo liudijimą, tiek įregistravusiam individualią veiklą), t.y didmeninė prekyba įsigijus verslo liudijimą nebegalima.

Kita veiklos forma yra įmonės steigimas. Steigiant Uždarąją akcinę bendrovę (UAB) reikia: steigimo sutarties, pažymos iš banko apie atidarytą kaupiamąją sąskaitą, patalpų savininko (-ų) leidimo jose steigti įmonę, steigiamojo susirinkimo protokolo, įmonės įstatų, reikia turėti įmonės pavadinimą, taip pat reikia užpildyti Registrų centro pateikiamas formas. Steigiant juridinį asmenį pranašumas yra ribota atsakomybė, tai yra, kad už juridinio asmens prievoles atsako tik pats juridinis asmuo savo turtu, o ne jo steigėjai. Tačiau steigiant juridinį asmenį, juridinis asmuo turi turėti mažiausia 10 000 Lt dydžio įstatinį kapitalą.

Atsakydami į Jūsų klausimą apie reikiamus dokumentus, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato draudimą pardavėjui parduoti prekes, kurių įsigijimas teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintas prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, taip pat parduoti prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prekių ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės. Prekių įsigijimą patvirtina prekių pirkimo-pardavimo sutartis, jeigu tokia sutartis sudaroma raštu, arba PVM sąskaita faktūra. Pažymime, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenustato pareigos prekių pardavėjui turėti kokius nors papildomus dokumentus, išskyrus nurodytus aukščiau. Perkant prekes iš gamintojų, prekės ženklo naudojimo ir kiti intelektinės nuosavybės klausimai, dažniausia būna aptariami pačioje pirkimo–paradavimo sutartyje.

Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, įsigyjant prekes ne iš prekių gamintojų, bet iš trečiųjų asmenų (kaip antai, iš prekių sandėlių), yra rizika, kad šios prekės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės subjektų teises, pavyzdžiui teisę į prekių ženklą, dizainą ir pan. Todėl rekomenduojame visais atvejais gauti prekių tiekėjo (pardavėjo) patvirtinimą raštu, kad parduodamos prekės yra pagamintos teisėtai ir kad konkretaus prekės ženklo ir (ar) dizaino naudojimas nepažeidžia kitų subjektų teisių ar teisėtų interesų. Paaiškėjus, kad parduotos prekės yra pagamintos neteisėtai ir (ar) pažeidžiant trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teises, toks patvirtinimas sudarytų galimybę reikalauti iš prekių tiekėjo atlyginti Jūsų patirtą žalą.

Klausimai
Teisė Atsakė: Lina Kalinauskaitė 2017-02-07
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai