Del prievolės registruotis PVM mokėtoju

Dėl pridėtinės vertės mokesčio
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau – PVMĮ) 71 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 155 000 Lt ribą. Už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 155 000 litų sumos, PVM neskaičiuojamas. Tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, mokėtina į biudžetą PVM suma turi būti apskaičiuota ne nuo ribą viršijančios pajamų sumos, o nuo visos sandorio, dėl kurio buvo viršyta nustatytoji riba, sumos.

Skaičiuojant 155 000 Lt atlygio sumą, kada privalomai tampama PVM mokėtojais, neatsižvelgiama į atlygį už prekių tiekimus ir (arba) paslaugų teikimus už šalies teritorijos ribų, į atlygį už PVM neapmokestinamų prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, į avansų sumas, į atlygį už ilgalaikio turto, naudoto ekonominėje veikloje, pardavimą bei atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir finansinių paslaugų teikimą, jeigu šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir asmuo paprastai tokia veikla nesiverčia.

PVMĮ 51 str. 1 dalyje nustatyta, kad prekių tiekimu už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių pervežimas verslo tikslais iš valstybės narės, kurioje prekės faktiškai yra, į kitą valstybę narę, kai prekes taip perveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo.

Sąvoka „verslo tikslais“ suprantama kaip ekonominės veiklos vykdymas, t.y. prekių pervežimas į kitą valstybę narę turi būti susijęs su kitoje valstybėje vykdomu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu.
Vadinasi, jei prekės iš Lietuvos vežamos į Lenkijoje vykstančią mugę ir ten parduodamos, toks prekių pervežimas taip pat laikomas prekių tiekimu už atlygį.

Kadangi skaičiuojant 155 000 Lt atlygio sumą, kurią viršijus privalomai tampama PVM mokėtoju, atsižvelgiama į atlygį tik už šalies teritorijoje patiektas prekes, todėl svarbu nustatyti prekių tiekimo vietą.
Tiekiamų prekių vietai nustatyti taikomos PVMĮ 12 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje. Jeigu tiekiamos prekės neturi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, jeigu šios prekės buvo šalies teritorijoje tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas.

Vadinasi, jeigu parduodamos prekės tiekimo metu yra Lietuvoje, tai laikoma, kad tiekimas įvyko šalies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, ar pirkėjai yra iš trečiųjų šalių ar kitų valstybių narių, ar prekes gabena (siunčia paštu) pardavėjas, ar prekes gabena pats pirkėjas, ar bet kuriuo iš jų užsakymu trečiasis asmuo (pvz., siuntų gabenimo kompanija)). Atlygis, gautas/gautinas už tokius tiekimus, įsiskaičiuoja į 155 000 Lt ribą, kurią viršijus privalomai tampama PVM mokėtoju. Į registravimosi PVM mokėtoju nustatytą 155 000 Lt ribą taip pat įsiskaičiuoja iš Lietuvos į kitą valstybę narę verslo tikslais (į mugę) pervežtų prekių vertė.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio
Individualios veiklos pajamos deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos (GPM308 forma) priede GPM308V „Individualios veiklos pajamos“. Tuo atveju, jei gyventojo individuali gamybos veikla faktiškai vykdoma Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kas yra šių pagamintų prekių pirkėjai (Lietuvos ir/ar užsienio vienetai ar gyventojai), veiklos pajamos deklaracijoje nurodomos bendra suma, neišskiriant į atskiras eilutes Lietuvoje ir/ar užsienyje gautų (uždirbtų) pajamų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 18-785; 2004, Nr. 92-3373) nuostatomis, kai individualią veiklą pagal pažymą įregistravęs gyventojas savo veikloje nenaudoja kasos aparato, kiekvienam pirkėjui, neatsižvelgiant į tai, kurios šalies (Lietuvos ar užsienio) pirkėjams prekės parduodamos, privalo išrašyti pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (FR0508 forma), sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas). Apskaitos dokumentai surašomi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalbomis.

Individualios veiklos išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais juridinę galią, t. y. turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini.
Išlaidos, kurios priskiriamos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams, gali būti pagrįstos kasos aparatų kvitais, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 1000 litų.