Užaugau ekonomistų šeimoje. Tėvai suteikė geriausias pamokas, o gyvenimas išmokė jas pritaikyti. Nuo mokyklos laikų esu aktyvistė, organizatorė ir idėjų generatorė. Dažnai mane klausia, kaip manęs visiems – šeimai, dviem darbams, draugams – užtenka. Atsakymas paprastas: aš miegu mažai, o sportas suteikia energijos. Be sporto jausčiausi kaip be oro. Be galo mėgstu bėgioti ilgas distancijas ir apskritai būti aktyvi visuomenės dalis. Daugiau nei dešimt metų vakarais skaitau paskaitas universitete ir gaunu akščiausius studentų pasitenkinimo įvertinimus. Esu gavusi „Populiariausios dėstytojos“ apdovanojimą. Daugiau kaip trejus metus dirbau Ūkio ministerijoje Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktore. Su komanda įgyvendinome daug gerų projektų, jie sulaukė puikių rezultatų. Savo noru mečiau valdišką darbą ir sukūriau savo verslą. Dirbdama ministerijoje įgijau be galo daug žinių ir patirties. Buvau iš tų vadovų, kurie savo darbais įrodė, kad net ir valdiškame darbe galima padaryti tai, ko reikia visuomenei, o ne politikai. Gerbiu žmones, kurie atviri ir nuoširdūs, nepasiduoda „lengvai rankai“, politiniams ar savanaudiškiems interesams. Įdedu daug pastangų, kad tobulėčiau kasdien, ir manau, kad domėjimuisi ribų nėra. Pačioje blogiausioje situacijoje gebu išlikti rami ir rasti sprendimo būdą. Geriausias jausmas – kai prabundi ryte ir akys dega nuo noro kurti ir plėtoti idėją, o eini miegoti džiaugdamasis patirtomis emocijomis ir išgyvenimais!

Matyt, todėl, kad labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, didžiąją karjeros dalį užsiėmiau personalo vadyba. Dirbau kelių informacinių technologijų įmonių personalo skyriuose, taip pat kuravau kokybės vadybos sistemas, organizavau renginius, rūpinausi įmonės vidine komunikacija. Įsiliejusi į „bzn start“ komandą sukauptą patirtį papildysiu naujomis žiniomis, o savo entuziazmu ir idėjomis tikiuosi prisidėti prie šio šaunaus kolektyvo darbo. Visada dirbu nuoširdžiai, negailėdama savęs, todėl mano laisvalaikis taip pat aktyvus – mėgstu aktyvų sportą, daug keliauju.

Beveik 10 metų paaukota spaudos dizainui. Pirmoji mokykla buvo „Lietuvos rytas“ – teko padirbėti prie žurnalo „Stilius“ ir laikraščio „Ekstra žinios“, vėliau virtusio dienraščiu „L.T.“. Įgūdžius tobulinau dirbdamas pagal autorines sutartis: žurnalai „Studio“, „Men’s Health“, „Palmiros žvaigždės“. Teko susidurti su vokišku žurnalu „Gala“, kuris Lietuvoje leidžiamas pagal franšizę. Ne mažiau įdomus darbas pasirodė ir portale „15min.lt“, kur pagrindinė užduotis buvo filmuoti ir montuoti vaizdo medžiagą. Šiuo metu darbuojuosi čia ir gilinuosi į reklamos bei rinkodaros subtilybes. Vadovaujuosi šūkiu: „Kas dirba – tam sekasi!“

2011-aisiais baigiau komunikacijos ir informacijos mokslų bakalaurą. Trejus metus savanoriškai dirbau žurnaliste studentų interneto svetainėje, su kolegomis universitete įkūriau ne pelno siekiančią asociaciją „Studentų mokslinė draugija“, kuriai teko vadovauti ir koordinuoti darbą, su Aurelija Vernickaite (LNK žinių reporterė, VU KF doktorantė) įkūrėme Politinės komunikacijos klubą. Be to, esu baigusi Sekmadieninę žurnalistikos mokyklą (org. prof. Ž. Pečiulis). Geriausiai sekasi rašyti apžvalginius straipsnius, didžiausią pasitenkinimą teikia interviu. Dominančios sritys – kūrybinės industrijos, kultūros politika, technologijų ir mokslo raida. Nacionalinėje konferencijoje „Informacinė visuomenė Lietuvoje: raida ir perspektyvos“ skaičiau pranešimą tema „Kūrybinės visuomenės raida“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento organizuotame publicistinių rašinių konkurse užėmiau prizinę vietą, esu gavusi padėkų iš fakulteto dekano A. Vaišnio už fakulteto bendruomenės telkimą, mokslo populiarinimą ir pademonstruotus informacijos vadybos gebėjimus. Pasižymiu komunikabilumu, imlumu naujovėms, lankstumu, esu pareiginga ir siekiu savo tikslo. Gebu darbuotis iš idėjos, o nesėkmes traktuoju kaip iššūkius ir vertingas gyvenimo pamokas. Kadaise Eleonora Ruzvelt pasakė: „Darykite tai, ką jums liepia širdis. Kritikos sulauksite bet kokiu atveju: ir tada, kai ko nors imsitės, ir tada, kai nieko nedarysite.“ Aš renkuosi daryti.

„Niekas nėra toks laisvas, kaip žmogaus mintis“, – teigė D. Hume’as. Šiais žodžiais tikėjau ir vadovavausi pastaruosius dešimt metų. Beveik tiek pat laiko dirbdama žurnaliste įvairiuose verslo, laisvalaikio ir gyvenimo būdo spaudos leidiniuose naudojausi man suteikta minties laisve. Su kiekviena nauja tema, žurnalistiniu tyrimu ir apžvalga plėčiau savo akiratį ir praėjus keleriems metams po intensyvaus žurnalistinio darbo, jau gyvendama Londone, susidomėjau kino industrija ir prie filologės bei žurnalistės profesijų nutariau pridėti scenaristės kvalifikaciją. Tačiau bėgant laikui ir vis giliau pasinerdama į verslo pasaulio užkulisius ėmiau gvildenti mintį įgyti kino verslininko, kitaip – prodiuserio, išsilavinimą. Šiuo metu esu dėkinga likimui už galimybę derinti ir kiekviename žingsnyje mėgautis trimis didžiausiomis aistromis: literatūra, kinu ir rašymu. Kūryba yra vienintelis pasaulyje nesusidėvintis variklis, neleidžiantis asmenybei prarasti autentiškumo ir suteikiantis beribę ne tik saviraiškos, bet ir saviugdos laisvę.

Vėtytas ir mėtytas rašančiųjų brolijos atstovas, ragavęs žurnalisto duonos Lietuvoje ir Lenkijoje. Dirbau radijuje ir televizijoje, rašiau apie muziką ir ekstremalų laisvalaikį, siekiau pripažinimo blogosferoje. Filologas pagal išsilavinimą, pasirinkęs žurnalistiką kaip būdą pabėgti nuo dėstytojų peršamo pedagogo darbo. Aistringas gonzo stilistikos, senų filmų bei biografinių knygų gerbėjas. Laisvalaikiu važinėju motociklu ir gilinu kiokušin karatė žinias vienoje Vilniaus karatė mokyklų.

2012-aisiais Vilniaus universitete man buvo suteiktas žurnalistikos magistro laipsnis, bakalauras – socialinių mokslų srities. Man priimtinas požiūris, kad vertėtų iš pradžių studijuoti ką nors kita ir tada eiti į žurnalistiką, mat žurnalistui ne universitetinis išsilavinimas yra būtinas, o žinios, daug dirbant įgyta patirtis, stiprus moralinis stuburas, savimonė ir emancipacija nuo žiniasklaidos verslo. Tikiu, kad neverta gaišti laiko atliekant darbus, kurie neįdomūs ir pykdo sąžinę. Jei nelieka motyvacijos dirbti ar dingsta noras siekti geresnių rezultatų, būtina ieškoti naujos veiklos. Viliuosi, kad „bzn start“ – puiki erdvė laužyti mūsų visuomenėje vyraujančius klaidingus stereotipus apie žiniasklaidą ir žurnalistus. Man svarbu, su kuo dirbu, kokios tobulėjimo galimybės, ar galiu realizuoti sumanymus – uždusčiau, jei pasijusčiau it mažas varžtelis naujienų mašinoje. Turiu idėjų ir tikslų. Svarbiausia yra pasėti mintį kaip sėklą, kad ji sudygtų žmonių galvose ir skatintų mąstyti, keistis, tapti sąmoningesniems. Manau, kiekvienas žmogus savo darbais turėtų siekti pasaulį padaryti geresne vieta visiems. Žurnalistas – ne išimtis. Ir tegul žaidimas, kurį vadiname gyvenimu, būna kuo sąžiningesnis!