Jeigu apie JAV sakoma, kad tai didelių galimybių šalis, tai Skandinavijos valstybės – vieta, kur žmonės, ar bent didžioji jų dauguma, iš tiesų gyvena gerai ir laimingai. Ne išimtis ir Danija. Nors ten gyvena palyginti nedaug – 5,6 mln. žmonių, tačiau tai nėra kliūtis jiems būti laimingiausia pasaulio tauta ir svarbia pasaulinių tendencijų kūrėja. Apie tai, ką tokiai gerovės valstybei gali pasiūlyti Lietuvos verslininkai kalbėjausi su jo ekscelencija Danijos ambasadoriumi Jorgen Molde ir Danijos prekybos asociacijos Lietuvoje prezidentu Thomas Solupajev-Ronlev.

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas

Pradėjus aptarinėti Skandinavijos regioną gana dažnai kalba pasisuka link svarstymų apie būdus, kaip tos šalys sugebėjo pasiekti tokį aukštą gyvenimo ir ekonominio išsivystymo lygį. Aišku, daugelis sakys, kad joms bepigu rūpintis savo gyventojais kai gali maudytis naftos sukrautuose turtuose. Visgi Danijos ambasadorius Lietuvoje Jorgen Molde sako, kad yra kur kas gilesnių ir svarbesnių dalykų, kurie leidžia valstybei vis labiau tobulėti.

„Danijoje jau daugelį dešimtmečių ir net šimtmečių žmonės gyvena santarvėje su valstybinėmis institucijomis. Tai istoriškai susiformavęs ir dabar į kraują mums įaugęs dalykas. Jau nuo 17 a. viešosios institucijos buvo kuriamos taip, kad žmonėms jos keltų pasitikėjimą ir šalies gyventojau jaustųsi svarbūs bei galintys daryti realią įtaką aplink juos vykstantiems dalykams. Būtent todėl mūsų šalyje yra žemas kyšininkavimo ir korupcijos lygis. O vengiančių mokėti mokesčius apskritai beveik nėra“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, kitas svarbus dalykas, padedantis Danijai išlikti labiausiai išsivysčiusių valstybių sąrašo viršūnėje, yra natūralus žmonių noras dirbti.

„Mūsų šalyje vyrauja nuostata, kad darbo vietas reikia ne stengtis išlaikyti, o nuolatos kurti naujas. Būtent todėl darbo netekęs žmogus vidutiniškai jau po trijų mėnesių susiranda kitą darbovietę“, – aiškino ambasadorius (nuotr. dešinėje).

Jo teigimu, danų laimės lygiui, kuris yra aukščiausias pasaulyje, netrukdo net tai, kad šalyje oro sąlygos nėra pačios geriausios. Ten būna daug apsiniaukusių ir lietingų dienų, o oro temperatūra nėra itin aukšta.

„Žmonės išlaiko pakilią nuotaiką, nes jie moka suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Be to, darbe, nepriklausomai ar tai viešasis, ar privatus sektorius, vyrauja neformalaus bendravimo dvasia. Dažnai vadovai savo darbuotojus skatina į juos kreiptis tiesiog vardu – taip supaprastinamas bendravimo procesas ir skatinamas bendrumo jausmas“, – tvirtino J. Molde ir pridūrė, kad Danijoje veiklą planuojančios užsienio kompanijos turėtų apie tai rimtai pagalvoti ir prisitaikyti prie vietinių darbo ir bendravimo tradicijų.

Tuo tarpu Danijos prekybos asociacijos Lietuvoje prezidentas Thomas Solupajev-Ronlev sako, kad viena didžiausių Danijos stiprybių – gebėjimas dirbti komandoje.

„Danai nėra individualistai. Mes esame linkę labiau burtis į komandas ir siekti bendrų tikslų. Galbūt todėl esame labai geri pardavėjai, kurie galėtų tapti puikiu tramplinu verslininkų iš Lietuvos sukurtiems produktams ar sprendimams į pasaulinę rinką“, – svarstė ekspertas.

Sąlygos verslui Danijoje

Uždavus pašnekovams tokį klausimą šie nusišypsojo ir pateikė lapus su daugybe punktų, nurodančių, kodėl Danija yra geriausias pasirinkimas.

Pasirodo, kad norintieji investuoti Danijoje turėtų žinoti tai, jog tai ypač skaidri valstybė. Joje kyšininkavimo atvejų beveik neužregistruojama. Be to, šalyje veikia itin lanksti darbuotojų priėmimo ir atleidimo sistema, leidžianti verslui lengvai disponuoti žmogiškaisiais ištekliais.

„Dėl gerai veikiančios mokesčių surinkimo sistemos, mes galime garantuoti socialinę apsaugą tiems, kurie netenka darbo. Jie 2 metus gali gauti valstybės išmoką prilygstančią 4 500 Lt“, – paaiškino ambasadorius.

Užsienio investuotojus Danija taip pat vilioja teigdama, kad Kopenhagos oro uostas yra vienas efektyviausių Europoje, šalyje jau 20 proc. sunaudojamos el. energijos pagaminama vėjo jėgainėse, o Danijoje registruotoms bendrovėms nereikia mokėti beveik jokio socialinio draudimo mokesčio.

Tai, kad Danijoje įkurti verslą yra itin paprasta, rodo ir Pasaulio banko „Doing Business“ ataskaita. Joje ta šalis užima penktą vietą. Ir aišku kodėl – įmonės įregistravimui internete tereikia 20 min. ir maždaug 310 Lt.

Bene labiausiai Danijos ambasadorius Lietuvoje džiaugėsi tuo, jog jo valstybė gali garantuoti palyginti nedidelius mokesčius įmonėms. Šiuo metu jų pelno mokestis siekia 25 proc. Bet jau nuo 2016 m. jis bus sumažintas iki 22 proc.

Tai užtikrinti leidžia Danijos pasirinktas mokesčių modelis. Valstybės ir jos gyventojų poreikiai tenkinami iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Jis yra trijų lygių, priklausomai nuo pajamų dydžio, ir gali maksimaliai siekti 59 proc. Tiesa, kai kuriems aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio Danijoje taikomos mokestinės nuolaidos ir jie 5 metus gali mokėti tik 26 proc. siekiantį pajamų mokestį.

Kuo lietuviai ir danai gali būti naudingi vieni kitiems?

Pasiteiravus pašnekovų, kuo gi Lietuvos verslininkai gali padėti danams, kurie žaidžia aukščiausiame verslo žaidimų lygmenyje, šie atsakė, kad turėtume išnaudoti savo stipriąsias puses. Pavyzdžiui, pasiekimus technologijų ir mokslo srityse.

„Jūsų šalis greitai pasiekė aukštą informacinių technologijų išsivystymo lygį. Be to, turite daug talentingų mokslininkų, kurie kuria nuostabius dalykus. Pasitelkę savo žinias ir mūsų gebėjimą įvesti produktus bei paslaugas į pasaulinę rinką, galėtumėt pasiekti labai daug“, – tikino Thomas Solupajev-Ronlev.

Anot jo, Danijai daugiausiai pelno atneša ne gamyba, bet būtent vadyba ir gebėjimas komercializuoti jau sukurtus produktus. Ir tai nebūtinai turi būti stambūs ir kiekvienam planetos gyventojui reikšmingi dalykai. Danijos prekybos asociacijos Lietuvoje prezidento manymu, reiktų vadovautis jo šalies patirtimi, kur vystomi nors ir nišiniai, bet pasaulio rinkoje garbingą vietą užimantys sprendimai.

Tuo tarpu jo ekscelencija Jorgen Molde pabrėžė Lietuvos vaidmenį tarpininkaujant ir padedant Danijos verslininkams žengti į tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija ar Ukraina rinkas.

„Žengiant į naują rinką ypač svarbus vaidmuo tenka kultūros ir įpročių pažinimui. Jūs esate arčiau ir geriau suprantate slavų poreikius bei elgesį. Be to, Lietuvoje gerai išvystytas logistikos sektorius. Manau, tai yra taip pat labai svarbus jūsų pranašumas ir puiki galimybė bendradarbiavimui tarp Danijos ir Lietuvos“, – sakė ambasadorius.

Kalbėdamas apie lietuvių galimybes Danijoje jis taip pat pabrėžė, kad mūsų šalies verslininkai turi nustoti savo pagrindiniu koziriu laikyti žemą darbo kainą. Anot Danijos diplomato, tai jau nebėra pranašumas, nes pasaulyje yra daugybė vietų, kur darbo jėga kainuoja dar mažiau.

„Reikia pasiūlyti tai, kas papildytų jau sukurtus dalykus, padarytų juos geresnius, suteiktų daugiau vertės. Ir nors mes kol kas labiau orientuojamės į procesų valdymą, o ne gamybą, tačiau stebėdami Vokietijos pavyzdį manome, kad jų sprendimai, susiję su gamybos palikimu savo šalyje – teisingi ir lemiantys vertės ir kokybės kūrimą“, – dėstė Jorgen Molde.

Gaila, tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių įvaizdis Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse yra neigiamas.

„Dažnai tenka girdėti, kaip mūsų žmonės vadovaujasi jau nusistovėjusiu stereotipu, kuris teigia, kad jei jau dingo, pavyzdžiui, dviratis – tai reiškia, kad jį pavogė lietuvis“, – pasitempti lietuvius ir keisti esamą situaciją skatinantį faktą nupasakojo ambasadorius.

Pokalbio pabaigoje pašnekovų paprašiau pasakyti linkėjimą Lietuvos verslininkams, kurie ketina imtis veiklos Danijoje. Tiek ambasadorius Jorgen Molde, tiek ir Danijos prekybos asociacijos Lietuvoje prezidentas Thomas Solupajev-Ronlev (nuotr. dešinėje) sutartinai sakė, kad mūsų tautiečiai turėtų stengtis prisitaikyti prie šalyje susiformavusios darbo kultūros.

„Danams nėra svarbu, kokioje kompanijoje jie dirbs – užsienio kapitalo ar vietinėje. Jie yra įpratę, kad visur jiems bus mokamas adekvatus atlyginimas ir sudaromos galimybės netrukdomai gyventi asmeninį gyvenimą. Už tai jie atsidėkos tyrimų patvirtintu vienu aukščiausių pasaulyje produktyvumų ir noru prisidėti prie kompanijos augimo“, – tvirtino Danijos atstovai.