Šveicarija jau daugybę metų puikuojasi turtingiausių pasaulio šalių sąrašo viršuje. Tokio pragyvenimo lygio, ekonomikos stabilumo daugeliui valstybių belieka tik pavydėti. O juk iš tikrųjų ši nedidelė Alpių šalis negali pasigirti nei didžiuliais gamtos turtais, nei kokia nors išskirtine geografine padėtimi. Šveicarai tiek daug pasiekė dėmesį sutelkdami į individą ir jo žinias bei gebėjimus. Rezultatai tiesiog puikūs. Šveicarija – tai kokybės, stabilumo ir patikimumo sinonimas. Nieko keista, kad ne vieno verslininko žvilgsnis krypsta jos link. Šveicarija gali tapti idealia vieta jūsų verslui plėtoti. Taigi, ko reikia, kad pritaptum joje? Apie Šveicarijos ekonomiką, verslo tradicijas ir galimybes čia įsitvirtinti lietuviams pasikalbėjome su šalies generaliniu garbės konsulu Lietuvoje Bruno Kasparu.

Gerai supranta individualios atsakomybės reikšmę

Paklaustas, kokios priežastys nulėmė, kad Šveicarija taip ilgai išlieka klestinčia valstybe B. Kasparas atsako, jog vieno atsakymo čia negali būti. Susideda keli veiksniai. „Čia yra keli elementai. Viena vertus – politinis stabilumas. Tuo pat metu Šveicarijoje užtikrinama ekonomikos nepriklausomybė nuo politikos. Politikai paprastai nelabai kišasi į ekonomiką. Todėl ekonomika gali vystytis laisvai. Mūsų mokesčių sistema verslui irgi gana palanki. Verslas turi palankias sąlygas investuoti pinigus. Šalis taip pat išsiskiria gana tvirta teisine sistema. Įstatymai užtikrina aiškią, atvirą, liberalią ekonomiką. Tai susiję ir su tuo, kad Šveicarijos parlamentas, kitaip nei daugelio kitų šalių, nedirba visu etatu. Praktiškai visi parlamento nariai turi ir kitus darbus ir politikai skiria keturis penkis mėnesius per metus. Natūralu, kad dėl to politikos ir verslo ryšys yra labai stiprus. Tokie būtų pagrindiniai Šveicarijos ekonomikos stiprumo elementai“, – sako jis.

Su pigiais produktais Šveicarijoje neprasimuši. Šveicarai ieško geros kokybės. Jeigu produktas aukštos kokybės, nebus jokių problemų jį parduoti Šveicarijoje.

B. Kasparas

Šveicarija yra žinoma ir dėl savo referendumų kultūros. Jie organizuojami tiek savivaldos, tiek kantonų, tiek valstybiniu lygmeniu. Šveicarijos generalinis garbės konsulas teigia, kad šis valstybės gyvenimo aspektas daro įtaką ir žmonių verslumui. „Tai tikrai sukuria tam tikrą atsakomybės jausmą. Žmonės supranta, kad jų priimami sprendimai turi padarinių. Tačiau svarbu ne tik tai. Dar svarbiau tai, kad politikai, prieš pradėdami parlamente kalbėti apie naujus įstatymus, turi konsultuotis su suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Tai reiškia, kad žmonių balsai yra labai anksti išgirstami. Tam reikia gebėjimo priimti kompromisus, o tai yra ir didelė verslo kultūros dalis“, – teigia B. Kasparas.

Kitas Šveicarijos išskirtinumas – jos multikultūriškumas. Mažoje šalyje yra net keturios oficialios kalbos, pastaraisiais metais imigrantai šalį padarė dar įvairesnę, o sykiu – ir atviresnę. „Manau, kad tai tikrai daro įtaką. Visų pirma dėl to, kad Šveicarijos verslas tiesiog privalėjo ir privalo būti atviras. Šveicarija yra maža – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, aštuoni milijonai žmonių. Mes priklausomi nuo savo ryšių su kitomis šalimis. Daugiau nei pusė Šveicarijos pajamų gaunama iš eksporto. Taigi mes esame priklausomi nuo gerų ryšių su savo partneriais“, – tikina pašnekovas.

Didžiausias turtas – žinios

Gali nuskambėti kiek keistai, bet Šveicarija, pasak B. Kasparo, yra gana skurdi šalis. Didžiausias jos turtas – žmonės ir jų talentai. Šveicarai išmoko gaminti aukštos kokybės gaminius ir taip sukūrė savo gerą vardą bei pritraukė investicijų. „Jeigu žiūrėsime iš istorinės perspektyvos, pamatysime, kad Šveicarija iš tikrųjų yra gana skurdi šalis.

Mes neturime nei naftos, nei dujų. Nieko. Turime tik du dalykus – žmones, kurie yra šalies protas, ir kalnus, kurie suteikia energijos. Dėl to Šveicarijos gamyba visada koncentravosi į gaminius, kuriuose smegenų, proto įdedama dalis yra palyginti didelė. Jeigu pasižiūrėtume į laikrodį, pamatytume, kad fizinė jo vertė yra gal kokie dešimt dolerių. Tai juk tik metalinių detalių rinkinys. Laikrodžio kainos didžioji dalis yra už tas žinias, kurių prireikia, kad jį pagamintum. Lygiai tas pat ir su kita svarbia Šveicarijos ekonomikos šaka – farmacijos pramone. Pats vaistas juk irgi kainuoja nedaug, bet visa vertė slypi žiniose, atliktuose tyrimuose. Šveicarijos žmonės turi ilgą aukštos kokybės daiktų gaminimo tradiciją. Tai žmonėms suteikia tam tikrą supratimą apie kokybę. Toks orientavimasis į kokybę atitinkamai formuoja ekonomiką“, – sako Šveicarijos generalinis garbės konsulas.

Taigi Šveicarija šiek tiek panaši į Lietuvą. Galbūt Šveicarijos kelias galėtų tapti ir mūsų keliu? „Aš tuo esu visiškai įsitikinęs. Lietuvai reikėtų kuo labiau koncentruotis į švietimą. Šveicarijos švietimo sistema išsiskiria tuo, kad mes mąstome toli į priekį. Žinoma, mums pasisekė, kad nepatyrėme nei Antrojo pasaulinio karo, nei okupacijos. Todėl galėjome koncentruotis į ilgalaikius tikslus. Rezultatai neatsiranda per vieną naktį. Kita vertus, jums reikėtų plėtoti profesinį lavinimą. Panašiai kaip ir Vokietija, Šveicarija turi gerai išplėtotą profesinio švietimo sistemą. Kitaip tariant, žmonės neprivalo eiti į universitetą, jeigu nori gyvenime sulaukti sėkmės. Juk žmogus gali būti ir staliumi ar suvirintoju. Labai pravartu ir jiems suteikti reprezentatyvų statusą“, – teigia B. Kasparas.

Svarbu kokybė

B. Kasparas Lietuvoje jau beveik penkiolika metų. Per juos spėjo gerai pažinti ir lietuvių verslininkus. Jis įsitikinęs, kad šveicarai ir lietuviai geba puikiai susitarti ir dirbti išvien. „Jie šiek tiek skiriasi, bet tikrai nelabai stipriai. Šveicarai gal ne taip rūpinasi formalumais. Jeigu jie derasi ir susitaria, tai susitarimą laiko įvykusiu, tam nebūtina pasirašyti popierius. Lietuvoje kartais galima pastebėti požiūrį, kad jeigu neužrašyta ant popieriaus, tai neturi galios“, – tikina pašnekovas.

Lietuviai gal dažnokai kompleksuoja dėl savo menko žinomumo. Apie Lietuvą tiesiog mažai kas žino. Dalis tiesos čia yra, bet reikalai sparčiai gerėja. Šveicarijoje irgi. „Atsimenu, kad prieš kokį dešimtmetį paprasti šveicarai nelabai galėdavo atskirti Baltijos šalis, painiodavo sostines. Tačiau tai keičiasi. Baltijos šalių aktyvus dalyvavimas sprendžiant bendrus Europos klausimus prie to labai prisidėjo. Lietuva tiesiog tapo geriau matoma“, – sako B. Kasparas.

Šveicarijos ir Lietuvos ekonominiai ryšiai irgi sparčiai plėtojasi. Šveicarijoje sėkmės sulaukė jau ne vienas maisto gamintojas. Kita vertus, dėl gana pigios darbo jėgos ne viena Šveicarijos kompanija perkėlė čia dalį savo gamybos. Lietuviai geba pagaminti gerai, o tai Šveicarijoje itin svarbu. Kokybė žmonėms yra pats svarbiausias elementas. „Su pigiais produktais Šveicarijoje neprasimuši. Šveicarai ieško geros kokybės. Jeigu produktas aukštos kokybės, nebus jokių problemų jį parduoti Šveicarijoje. Pavyzdžiui, šveicarai daug mieliau rinksis geros kokybės drabužius iš Lietuvos, o ne iš Kinijos ar Indijos“, – teigia Šveicarijos generalinis garbės konsulas.

Mokesčiai gali skirtis

Šveicarijos mokesčių sistema užsieniečiui gali pasirodyti gana neįprasta. Visgi ji gana paprasta. Skiriasi ji tik tuo, kad kiekviena savivaldybė ar kantonas gali spręsti, ką ir kiek apmokestinti. Todėl B. Kasparas pataria labai gerai išstudijuoti šiuos dalykus. „Daug kas labai priklauso nuo rinkos, kalbos, kuria kalbama tame kantone. Žinoma, yra ir mokesčių klausimas. Dėl politinės sistemos Šveicarija turi tris mokestinius lygmenis: savivaldos, kantono ir nacionalinį. Ne visiems tai paprasta suprasti, bet kiekvienas lygmuo yra labai autonomiškas. Kiekviena savivalda gali iš dalies kontroliuoti mokesčius. Tai reikštų, kad, tarkim, Vilniuje ir Kaune mokesčiai galėtų būti skirtingi. Kantonai, savo ruožtu, irgi gali priimti savo sprendimus. Šveicarijoje gali pajudėti trisdešimt kilometrų į kurią nors pusę ir mokesčiai išaugs ar sumažės per pusę. Tai galioja tiek individams, tiek kompanijoms. Neretai bendrovės pagal tai ieško ir kur įsikurti. Vieni kantonai su mažais mokesčiais taip pritraukia ir labai dideles kompanijas. Taigi į šiuos dalykus reikėtų atsižvelgti“, – pasakoja jis.

Šveicarija tikrai gali tapti puikia vieta verslui plėtoti. Svarbiausia tik nepadaryti neapgalvotų sprendimų ir nepaskubėti. Geras pasiruošimas – tai raktas į sėkmę. O pagalbos besidomintiems Šveicarijos rinka verslininkams tikrai nesunku gauti. „Viena iš galimybių yra Prekybos rūmai. Mes čia tikrai galime padėti. Šveicarijoje net specialiai dirba du žmonės, kurių užduotis yra padėti Baltijos šalių verslininkams. Jie lydės jus per visą įsikūrimo procesą, iškels klausimus, į kuriuos turėsite sau atsakyti prieš pradėdami veikti. Šie žmonės padės ir įkurti įmonę, ir surasti biurą, ir t.t. Manau, kad verslininkai turėtų iš pradžių atlikti labai išsamią analizę. Tiek savo produkto, tiek vietinės rinkos. Tuomet galima laukti sėkmės“, – teigia B. Kasparas.