GĖLIŲ IMPERIJA. SPALVINGO IR KVEPIANČIO VERSLO UŽKULISIAI (#)

Juliana Miliut prieš 3 metus
Gelių parduotuvė flickr.com nuotr.
Prekybos gyvomis gėlėmis imperijos Londone savininkė ir vadovė Vida Andriukaitienė savo jau suaugusius vaikus nuo mažens pratino prie minties, kad linksmybės ir turiningas laisvalaikis yra sunkaus darbo rezultatas: ,,Lietuvoje turėjome didelį sodą ir daržą, todėl kiekvieną dieną vaikai turėjo po darbą, kurį atlikę galėjo leisti laiką su draugais. Serbentų ar vyšnių skynimas ir namų ruošos darbai buvo neatsiejama jų kasdienybės dalis.‘‘ Ir štai šiandien, praėjus beveik dešimtmečiui nuo tos dienos, kai šeima nutarė išvykti į Didžiąją Britaniją, prieš mane du itin žavūs ir išmintingi jaunuoliai – dvidešimtmetė Agnė ir dvejais metais vyresnis jos brolis Andrius.
Kvapiausias pasaulyje darbas Tiek Agnė, tiek Andrius dirba šeimos versle, tačiau jų pareigos ir požiūris į darbą skiriasi kaip diena ir naktis: ,,Lietuvoje tėvai taip pat turėjo gėlių parduotuves ir nuo mažų dienų padėdavau jiems, nes iš dalies tai buvo mano pareiga. Patinka dirbti prie gėlių, bet tai tikrai nėra mano svajonių darbas. Apskritai man ne itin prie širdies darbas su žmonėmis, nes kiekvienas ateina su savo emocijomis, o jos ne visada būna teigiamos, ir gali sugadinti nuotaiką visai dienai.‘‘
Andrius teigia, jog darbas itin atsakingas ir reikalauja ypatingo tikslumo: „Mano pareigas apibrėžti ganėtinai sudėtinga, nes esu funkcionalus darbuotojas: prižiūriu, kad netrūktų gėlių visose parduotuvėse, kad gėlės būtų pristatytos laiku, ir pats pristatau jas užsakovams. Stengiuosi atlikti savo darbus labai tiksliai ir tinkamai.‘‘ Pinigų ir socialinės padėties dalybos Paklausta, ar mama namuose ir darbe tas pat žmogus, Agnė džiaugsmingai suskuba atsakyti: ,,Žinoma, jaučiu, kad darbe mama man ne tik viršininkė, bet ir mama – aukso viduriukas.‘‘ Tačiau vyresnioji tėvų atžala nesutinka su sesers nuomone: ,,Darbe mama man yra viršininkė ir visi giminystės ryšiai lieka už namų durų.‘‘
Nepaisant dviejų visiškai skirtingų asmenybių, vienu klausimu jų požiūris tikrai sutampa. Pritardami vienas kitam teigia, jog jiems mokamas atlyginimas tikrai nesiskiria nuo kitų mamos įmonės darbuotojų gaunamų pajamų ir jokių nuolaidų ar išimčių, kad yra verslininkų vaikai, jaunuoliai neturi. Pikti liežuviai plaka skaudžiai Paklausta apie draugų tėvų profesijas, Agnė šiek tiek nustemba ir paaiškina: ,,Savo draugų tėvų profesijomis nesidomiu, žinau tik tiek, kad dalis jų dirba nekvalifikuotus darbus, bet aš į tai nesigilinu, nes manau, kad tai asmeniški dalykai. Bendraudama su verslininkų ar kitų profesijų atstovų vaikais nejaučiu jokio skirtumo.
Tiesa, svetimi žmonės mėgsta pasišnibždėti. Kaip ir tą kartą, kai ilgą laiką taupiau savo uždirbtus pinigus ir įsigijau automobilį. Nors tėvai šiek tiek prisidėjo prie šio pirkinio, didžiąją dalį pinigų turėjau pati, tačiau pikti liežuviai plakė: turtingi tėveliai nupirko automobilį vos pilnametystės sulaukusiai dukrai.
Šios kalbos manęs neskaudina, nepriimu jų giliai į širdį, bet nesunku suprasti, kad tai nėra itin malonu‘‘, – atvirauja Agnė. Nors tuo metu, kai šis klausimas buvo užduotas seseriai, Andriaus šalia nebuvo, jo atsakymas nustebino tuo pačiu atvirumu: ,,Draugų tėvų profesijomis nesidomiu. Žinau, kad tarp jų yra ir verslininkų, bet tai nedaro įtakos mūsų tarpusavio santykiams. Jie, savo ruožtu, žino apie mano mamos verslą, tačiau taip pat visiškai ignoruoja. Žinoma, kaip ir sesuo, susiduriu su apkalbomis. Nemažai pavyduolių leido paskalas apie man neva tėvų padovanotą motociklą ir automobilį, nors iš tiesų juos įsigijau savo lėšomis ir tik šiek tiek neprašyti prisidėjo tėvai.‘‘
Viską reikia užsidirbti Natūralu, kad didesnės tėvų pajamos reiškia ir sotesnį vaikų gyvenimą, tačiau visiems tiems, kurie iki šiol manė, kad verslininkų vaikams viskas pateikiama ant sidabrinio padėklo, teks nusivilti: ,,Sutinku, kad dėl tėvų veiklos aš galiu sau leisti daugiau nei mano bendraamžiai, tačiau tuos pinigus turi užsidirbti. Galiu sau leisti nueiti apsipirkti į geresnę parduotuvę ar turėti automobilį, ko daugelis mano bendraamžių neturi, bet tai nereiškia, kad neturiu jokių pareigų ir atsakomybės. Neturime nei namų tvarkytojų, nei virėjų.
Sodu ir namų ruošos darbais rūpinamės visi drauge‘‘, – energingai ir labai rimtai dėsto Agnė. Tačiau Andrius eilinį kartą kiek paprieštarauja sesers nuomonei: ,,Tikrai nemanau, kad tėvai mums duoda daugiau nei mūsų bendraamžiams. Na, nebent Agnei, nes ji mūsų jaunėlė‘‘, – priduria. Tik tau, mano mamyte... Prakalbus apie mamą, Agnės ir Andriaus akys ima spinduliuoti ypatingą šviesą. Galbūt todėl, kad daugiausia laiko jaunuoliai praleidžia būtent su ja: ,,Turime labai mažai laiko, kurį galime praleisti visi drauge. Dažniausiai tai būna sekmadieniai, kuriuos skiriame pietauti kartu su šeima ir mėgautis vieni kitų draugija‘‘, – apie šeimos laisvalaikį pasakoja Agnė. Rimtas ir susikaupęs Andrius nusišypso ir talkina seseriai: ,,Artimiausias šeimos narys man yra mama – tiek darbe, tiek namuose. Laisvalaikiu visi drauge išeiname papietauti, namuose aptariame praėjusios savaitės įvykius ir pasiekimus.‘‘

blog comments powered by Disqus
© 2011 bzn start. Visos teisės saugomos.