Jolanta Šlapelienė (45 m.) kūrybinėje virtuvėje ir viešojo maitinimo srityje sukasi jau 20 metų. Ji – darboholikė, kurios akys dega noru, kad visi būtų sotūs ir laimingi. Ji tiesiog žydi ir spinguliuoja laimę. Taip atrodo ir jaučiasi žmogus, dievinantis tai, ką daro. Šios verslininkės tikslas – kad natūralus maistas būtų patiektas moderniai.

Vaikai padiktavo biochemikės ateitį

J. Šlapelienė gimė, augo ir studijavo Vilniuje. Baigusi studijas moteris įgijo biochemikės specialybę, bet pasinerti į šią sritį nespėjo, nes vienas paskui kitą į pasaulį pasibeldė sūnūs Arnas (22m.) ir Justas (23 m.). Dabar vaikinai yra neprilygstami pagalbininkai plėtojant šeimos verslą. Sūnums paūgėjus ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę Jolantos vyras Dalius pasiūlė atidaryti kavinę. Sapiegos ligoninėje Šlapelių šeima atidarė savo pirmąją kavinę „Už vartų“.

„Taip susiklostė, kad viešasis maitinimas tapo mano gyvenimo dalimi, bet biochemija ir maisto suvokimo žinios taip pat nenuėjo veltui“, – pasakojo moteris.

Panašų kelią pasirinko ir sūnus Justas. Jis Anglijoje šiais metais baigė mokslus, o grįžęs į Lietuvą mokosi konditerijos meno, nes, pasak ponios Jolantos, gerų specialistų yra labai mažai. Remiantis sūnaus įgytomis žiniomis kuriami nauji restorano receptai, ieškoma kitokio skonio, stengiamasi nustebinti kiekvieną Lietuvos ir užsienio smaližių. Kitas sūnus Arnas ūkininkauja, tad iš jo natūrinio ūkio į brolio ir mamos rankas patenka sveiki ir pačių užauginti vaisiai, daržovės bei surinktas medus.

Rekomendacija – sėkmingo verslo pradžia

Viešojo maitinimo srityje ponia Jolanta sukasi 20 metų. Šeimos restoranui „Skonio slėnis“ – jau 4-eri. O viskas prasidėjo nuo įmonės „Catering“, t. y. išvažiuojamųjų pokylių.

Anot moters, ši verslo idėja atsirado paprastai: „Kartą draugai paprašė surengti šventę. Kadangi viskas pavyko, atsirado daugiau žmonių, kuriems reikėjo pagalbos. Mūsų verslas yra paremtas rekomendacijomis. Restorano „Skonio slėnis“, kuris įsikūręs Vilniuje, aukštųjų technologijų centre L.I.G.H.T. WING atidarymo šventė buvo pirmasis žingsnis į viešumą, nes prieš tai dirbome, o ir iki šiol dirbame tik rekomendacijų principu.“

Restorane vyraujanti balta spalva sukuria estetikos ir švaros jausmą, nes siekta, kad tai būtų restoranas, konferencijų salė ir laboratorija viename.

Visada tik į priekį

Jei jums atsibodo standartiniai valgiaraščiai, per šventes nepamatote ir neparagaujate kitokio skonio patiekalų, Jolanta turi kuo nustebinti, nes jos patiekalų receptai atsiranda intuityviai ir išsiaiškinus klientų poreikius. Ši moteris apdovanota nuojauta, ko reikia mūsų kaprizingiems skonio receptoriams. Tai, kas šiuo metu yra populiaru, Šlapelių šeimai – jau seniena.

Naujose patalpose viskas įrengta ir suprojektuota taip, kad „Skonio slėnis“ gali paruošti maisto 4 tūkst. žmonių. Toks užmojis pareikalavo 500 tūkst. litų investicijos. Pašnekovės spėjimu, investicija turėtų atsipirkti per ateinančius trejus metus.

Moteris prisipažino nebijanti konkurencijos, priešingai, ji esą skatina judėti pirmyn, yra puiki varomoji jėga: „Jei ne konkurencija, galima užmigti ant laurų. Net jei šiandien esi įdomus, rytoj nebe. Reikia visada judėti į priekį.“

Šeima – geriausias verslo modelis

„Plėtoti su maistu susijusį verslą yra labai sunku, nes dėl skonio nuolat ginčijamasi. Mūsų stiprybė – šeima, nes tai šeimos verslas. Vadovaujuosi sena užsienio tradicija, kad verslas turi būti perduodamas iš kartos į kartą. Kol puoselėsime tradicijas, tol šeimos verslas gyvuos“, – įsitikinusi moteris.

Ši užsienio tradicija Šlapelius suviliojo per keliones, į kurias jie leidžiasi norėdami pasisemti idėjų, ieškodami kitokių maisto produktų ir gėrimų. Jolantos mėgstamą ir dažnai kartojamą frazę „Dėl skonio ginčijamasi“ išgirstu prakalbus apie šio verslo minusus.

Įdomu tai, kad kiekvieną restorano virtuvės vadovų paruoštą patiekalą prieš patiekiant klientams patikrina ponia Jolanta. Taip elgiamasi siekiant išlaikyti kokybę ir pateisinti restorano lankytojų lūkesčius.

Koks tokio verslo sėkmės receptas? „Reikia idėjos, nebūti tinginiu, pasitelkti kūrybą ir visa tai generuoti“, – įsitikinusi verslininkė. Dar ji pataria mokytis amato, nes amatas visada maitina.

O pradedantiesiems moteris linki visada žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą – 10–15 metų į priekį, nes tai stabiliau nei laikina sėkmė.