Internetas amžiams pakeitė mūsų gyvenimą. Kitaip bendraujame, dirbame, gauname informaciją, perkame ir parduodame. Prieš dvidešimt metų apie internetinę prekybą, ko gero, kalbėjo nebent futuristai, o dabar tai ne tik realybė, bet ir svarbi ekonomikos dalis. Būtent ją vesti į priekį su savo elektroninės prekybos sistema „Inside Warehouse“ pasišovė du kauniečiai Tadas Deksnys (30 m.) ir Justinas Taruška (32 m.) . Naujasis produktas sieks pakeisti mūsų požiūrį į pirkimą internetu. Su „Inside Warehouse“ kūrėjais pasikalbėjome apie jų idėją, ambicingus planus ir šviesią elektroninės prekybos ateitį.

Siekia pašalinti vidurinį žmogų

Pokalbio pradžioje verslininkai prasitarė, kad „Inside Warehouse“ idėja atsirado dviem etapais. Iš pradžių apie bendrą verslą ir naują produktą jie lyg ir negalvojo, paprasčiausiai nusipirko prekių gyvūnams, žaislų ir pradėjo pardavinėti iš namų sandėlio.

Svarstant, kaip optimizuoti veiklą, kilo mintis prekiauti tiesiai iš sandėlių.

„2011-ųjų pradžioje atidarėme e. parduotuvę „Pet24“ ir į ją sukėlėme visas prekes iš tiekėjų sandėlių. Klientai užsisakydavo prekes kad ir iš penkių tiekėjų, o per dvi dienas jos visos būdavo pristatomos. Dirbome praktiškai su visais tiekėjų sandėliais. 80 proc. prekių gyvūnams tiekėjų yra mūsų platformoje. Tokia buvo pirminė prekybos tiesiai iš sandėlių idėja.

Naujas etapas prasidėjo prieš trejus metus. Tada turėjome tradicinę e. parduotuvę. Supratome, kad visos e. parduotuvės skiriasi tik srauto pritraukimo būdais. Visa kita – logistika, prekių pristatymas – beveik identiška. Padarėme išvadą, kad tai galima optimizuoti ir automatizuoti.

Tarkime, pardavėjas įkelia prekę į sistemą, o sistema pasirūpina, kad ta prekė būtų matoma daugelyje tinklalapių. Pavyzdžiui, žmogus skaito straipsnį apie kačių mitybą ir mato kačių ėdalą. Jis paspaudžia ant to produkto ir, kitaip nei tradicinės e. prekybos atveju, gali tuoj pat tą produktą nusipirkti. Paspaudus reklamjuostę prekė įdedama į krepšelį ir iškart atsiskaitoma, net nereikia palikti pirminio puslapio“, – apie „Inside Warehouse“ idėją pasakojo T. Deksnys.

Kitaip tariant, „Inside Warehouse“ – ne e. parduotuvė, o virtuali sistema, kuri, įdiegta bendradarbiaujančiuose tinklalapiuose, leidžia čia pat įsigyti sudominusią prekę.

„Principas toks, kad prekės įsilieja į naujienų srautą. Tau nereikia niekur eiti, dešimt sykių tikrinti kainų. Mūsų sistema pasirūpina, kad prekės atitiktų skaitomą turinį. Prie straipsnio apie maistą kūdikiams neturėtų būti rodomos prekės šunims ir atvirkščiai. Sistema analizuoja turinį, ieško raktinių žodžių ir pagal juos sudeda prekes“, – sakė T. Deksnys.

Ši sistema leidžia iš pirkimo ir pardavimo proceso pašalinti vadinamąjį vidurinį žmogų – prekes galima įsigyti tiesiai iš gamintojų ar platintojų sandėlių.

„Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių prekes norėtų pirkti toje vietoje, kurioje pamato, ypač jeigu šalia yra atsiliepimų. Mes siekiame, kad žmonėms nereikėtų niekur eiti.

Tarkime, žiūrėdamas televizorių pamatai ledų reklamą, užsimanai jų, bet tam, kad nusipirktum, turi keliauti į parduotuvę. Taip ir skaitydamas straipsnį turi spustelėti reklamą, kažkur eiti, tikrinti – taip gali pradingti noras ką nors įsigyti“, – šyptelėjo J. Taruška.

Ši sistema naudinga visoms pusėms: turinio savininkai gauna komisinį mokestį už kiekvieną parduotą prekę, pardavėjai pasiekia tikslinę auditoriją, o pirkėjai apsiperka patogiau.

„Mes paprasčiausiai sutrumpiname kelią iki prekės ir suteikiame galimybę ją patogiai įsigyti. Be to, ši reklamos forma nėra atgrasi. Juk jeigu jau skaitai ir susidomėjai, tai kitas žingsnis ir būtų ieškoti tos prekės“, – dėstė T. Deksnys.

Horizonte – Rusijos didmiesčiai

Dabar „Inside Warehouse“ pagrindinis tikslas yra įtikinti tinklalapius įsidiegti naująją sistemą. Nors laukia daug darbo, ryšiai po truputį mezgami.

„Kalbamės su keliais portalais iš didžiausių Lietuvoje dešimtuko. Realiai konkuruojame su tradicinėmis reklamos formomis ir norime atsirasti ne tituliniuose puslapiuose, kurie būna užkišti, o prie straipsnių. Vietos ten yra, tiesiog portalams reikia pasiskaičiuoti, kiek jie uždirbtų iš tradicinių reklamjuosčių, ir kiek gaudami iš mūsų komisinį mokestį už kiekvieną parduotą prekę“, – sakė T. Deksnys.

Anot pašnekovų, pasistengti teko ir kalbantis su tiekėjais, skiriančiais mažai dėmesio e. prekybai ir nežiūrinčiais į ją kaip į pagrindinį prekybos kanalą.

Pasak verslininkų, tai suprantama, nes maždaug 90 proc. prekių vis dar nuperkama įprastu būdu. Laimė, kalbos apie globalizacijos įtaką ir tai, kad nemažai lietuvių jau dabar perka iš užsienio, davė rezultatų.

„Išsiaiškinome, kad tiekėjai irgi nori tiekti prekes tiesiai iš sandėlių, tačiau dalis jų nusivylę e. prekyba, o kitiems paprasčiausiai trūksta žinių.

Reikėjo išsikovoti pozicijas, parodyti, kad nesame tradicinė e. parduotuvė ir siūlome konkrečias paslaugas: rūpinamės logistika, mokėjimų surinkimu, klientų aptarnavimu. Taigi tiekėjai mūsų idėja jau patikėjo. Matysime, kaip į tai reaguos pirkėjai“, – kalbėjo T. Deksnys.

Pirmų rezultatų verslininkai tikisi jau šį rudenį. Jeigu viskas veiks taip, kaip yra suplanavę, tuomet imsis dar ambicingesnių planų.

„Mūsų rinka nėra vien Lietuva ir Latvija. Mąstome apie Maskvą ir Sankt Peterburgą, kur žymiai daugiau vartotojų. Nors šiek tiek keista, ten e. komercija pažengusi gerokai toliau. Prieš mėnesį lankydamasis Maskvoje įsitikinau, kad vietos rinka kur kas labiau pribrendusi“, – sakė T. Deksnys.

Sulaukė beveik milijoninės investicijos

Dabar „Inside Warehouse“ tariasi su potencialiais partneriais ir dėlioja asortimentą, kurį siūlys tiksliniams vartotojams, o tiksliau vartotojoms.

„Mes apsiribojame penkiomis prekių kategorijomis, kurių 80 proc. pirkėjų yra moterys. Tai prekės gyvūnams, vaikų ir kūdikių prekės, sveikatos ir grožio prekės, drabužiai bei aksesuarai ir prekės namams. Orientuojamės į moteris, nes būtent jos internetu perka daugiau ir yra linkusios domėtis, dalyvauti diskusijose, forumuose“, – šyptelėjo T. Deksnys.

Sistemos tobulinimo darbus itin paspartino ir beveik milijoninė investicija.

„Kompanija „BIP Group“ investavo 800 tūkst. litų. Jau rengiamės antram investicijų etapui, kuris būtinas norint žengti į Rusiją. Įdomu tai, kad investuotojas mus pats susirado. Tuo metu mąstėme apie investicijas, bet neatrodė, kad jų žūtbūt reikia. Kai supratome, kad laikas yra kritinis faktorius, pradėjome domėtis, kaip pritraukti investicijų. Pasirinkome Lietuvos investuotoją“, – pasakojo T. Deksnys.

Šiokia tokia prabanga rinktis verslininkams buvo labai svarbi. Tai leido atidžiau išnagrinėti sutarties punktus, laisviau elgtis. Tiesa, viską suderinti nebuvo lengva.

„Buvo daug smulkmenų, teko perskaityti nemažai literatūros. Atrodo, viskas paprasta – pasirašyti galima iš karto, tačiau reikėjo labai daug skaityti“, – pasakojo J. Taruška.

Verslininkams šiek tiek padėjo sukaupta patirtis. T. Deksnys IT versle sukosi nuo 2000-ųjų, o J. Taruška anksčiau ilgai dirbo tarptautinėje įmonėje. Patirtis jiems pakuždėjo, kad nereikia skubėti, būtina gerai pagalvoti prieš ką nors pasirašant.

„Pats verslo procesas padėjo pristatyti savo idėją. Galėjome remtis istorija, skaičiais. Nebuvome du jaunuoliai, norintys užkariauti pasaulį, bet nelabai žinantys kaip, priešingai, jautėmės pasirengę. Gal tai labiausiai ir pagelbėjo, nes pasitikėjome savimi. Investicijos, sutartys buvo visiškai švarus lapas“, – sakė T. Deksnys.

Verslininkai turi ambicingą tikslą – padėti atversti naują e. prekybos puslapį. Jie įsitikinę, kad ši sritis juda būtent jų numatyta kryptimi ir ateityje kas nors tikrai įgyvendins panašią idėją. Tad kodėl to nepadaryti patiems?

„Norime pakeisti tam tikrus e. prekybos procesus, kad pirkėjai, tiekėjai ir turinio savininkai įgytų kitokios patirties. Iki šiol jie nebendradarbiavo taip, kaip mes planuojame. Matome, kad perspektyvų turi ne tik mūsų kompanija, bet ir visas modelis. Laikas parodys, ar sumanymą įgyvendinsime mes, ar kiti. Norime įrodyti, kad tai įmanoma“, – ryžtingai pokalbį baigė T. Deksnys.