DVIESE IŠ BRYZGIŲ KAIMO, ARBA „GYVO ALIEJAUS“ ISTORIJA (#)

Dario Malinowski prieš 4 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 26 s.
Viena iš "Gyvo aliejaus" įkūrėjų Ieva Malukienė Ingos Kaminskės nuotr.
Ne paslaptis, kad dauguma jaunų žmonių bėga iš provincijos. Idiliškas kaimo paveikslas, dar išlikęs mūsų tėvų ar senelių sąmonėje, nė iš tolo neprimena vaizdo, kasdien matomo per televizijos kanalus. Kita vertus, Lietuvoje yra tokių žmonių kaip Ieva ir Tomas Malukai, Rokiškio rajone užsiimančių kosmetinio aliejaus gamyba. Nuo beprotiško didmiesčio gyvenimo tempo į provinciją pabėgę verslininkai tvirtina atradę vidinę laisvę ir suvokę, kas yra laimė bei būties pilnatvė.

Vaistas nuo rutinos – Artimieji Rytai


Dar prieš kelerius metus Malukų gyvenimas niekuo nesiskyrė nuo jų bendraamžių: mokykla, universitetas, darbas, šeima. Tačiau iš pradžių žavėjęs tėvų ir visuomenės primestas gyvenimo scenarijus netrukus virto rutina.
„Pasidarė beviltiškai nuobodu, dingo įkvėpimas, stigo iššūkių“, – į prisiminimus leidžiasi T. Malukas.
Norėdami rasti atsakymus į kamuojančius klausimus jauni sutuoktiniai paliko darbus, susikrovė lagaminus ir išvažiavo dirbti gidais į Artimuosius Rytus.

Treji metai tarp Turkijos ir Egipto, Jordanijos ir Izraelio prabėgo kaip viena diena. Kupinas kelionių po įdomias šalis ir pažinčių su skirtingomis kultūromis laikotarpis buvo gera proga susidėlioti siekiamo gyvenimo viziją. Gyvenimo, vedančio į vidinę laimę ir harmoniją.
„Būti laimingam nereiškia kartą ir visiems laikams atrasti savo veiklos kryptį. Priešingai, tai reiškia drąsą klausyti širdies ir pasikliauti jausmais“, – sako I. Malukienė.

Suvokimas, kad laisvė ir laimė gali slypėti ne kur kitur, o Lietuvoje, Ievą ir Tomą aplankė klaidžiojant Izraelio dykumose, o noras gyventi arti gamtos, plėtojant širdžiai malonią veiklą, atvedė juos į vieną Lietuvos kaimą, esantį prie pat Latvijos sienos.
Visi keliai veda į... Bryzgius

Kone visą Lietuvą išmaišę Malukai Rokiškio rajone, Bryzgių kaime, atrado tai, apie ką seniai galvojo, – 160 metų sodybą, apsuptą senų obelų ir kitokių vaismedžių. Autentišką XIX a. vaizdą papildė klėtis, didelis akmeninis tvartas. Tai tiesiog užbūrė jaunus sutuoktinius.

Nieko nelaukdami naujakuriai puolė į darbą. Kelerius metus negyvenamai sodybai trūko dėmesio ir nagingų rankų, tad didmiesčio vaikų (Ieva – kaunietė, o Tomas yra kilęs iš Klaipėdos) laukė valymas, šveitimas, dažymas ir daugybė kitų mažesnių bei didesnių darbų. Didžiąją dalį jų Malukai atliko savo rankomis, kitus patikėjo specialistams.

„Buvo be galo smagu matyti, kaip autentiška sodyba po truputį atgimsta. Darbai, kuriuos privalėjome atlikti, nė kiek nevargino – priešingai, teikė begalinį džiaugsmą, nes mažais žingsneliais artėjome prie savo gyvenimo svajonės“, – su nostalgija prisimena sutuoktiniai.

Verslas, išbėgęs iš spaustuvo vamzdelio

Gyvenimas kaime daugelį traukia kur kas mažesniu tempu, tačiau įsikurti toli nuo miesto pasiryžę Ieva ir Tomas nė neketino sėdėti sudėję rankų. Jie ne tik norėjo įprasminti savo buvimą Bryzgiuose, bet ir užsidirbti.
Turizmo verslą neblogai išmanantys Malukai nusprendė organizuoti virtualias keliones po savo aplankytas šalis. Atvykę pas juos svečiai dalyvaudavo patiekalų degustacijose, žiūrėdavo filmus apie Jordaniją, Turkiją, Izraelį.

Deja, bet alternatyvaus turizmo planas neišdegė – daugumą klientų nuo virtualių kelionių atbaidė atstumas. Be to, atsirado trintis, nes atvažiavę į sodybą jie apsistodavo tame pačiame name, kuriame gyveno Malukai.
Taip Tomas su Ieva pradėjo ieškoti kitos verslo idėjos. Ji netrukus kilo po senos sodybos skliautais.

Būti laimingam nereiškia kartą ir visiems laikams atrasti savo veiklos kryptį. Priešingai, tai reiškia drąsą klausyti širdies ir pasikliauti jausmais.
I. Malukienė

Vieną šaltą žiemos vakarą Tomas ieškojo įrenginio, su kuriuo būtų įdomu dirbti. Naršant internete vyro žvilgsnį patraukė aliejaus spaustuvas, kuris, kaip dabar tvirtina pašnekovai, „atsirado pačiu laiku“.
„Kaip tik buvau nusprendusi atsisakyti sintetinės kosmetikos ir vietoj įvairių kremų naudoti produktus, pagamintus iš vietinių žaliavų“, – sako I. Malukienė ir priduria, kad vyro pasiūlyta mintis spausti aliejų paskatino domėtis aplink sodybą augančiais augalais ir ieškoti tinkamų sėklų.

Iki pirmojo aliejaus, spausto iš garstyčių sėklų, lašų ir „Gyvo aliejaus“ atsiradimo teko nueiti ilgą kelią. Jį žymėjo sulaužyta Tomo mamos mėsmalė ir rankinis spaustuvas, atkeliavęs iš Nyderlandų. Laimė, mokymosi ir eksperimentavimo metai nepraėjo veltui. 

Didelės mažo verslo perspektyvos

Malukų verslas dar tik įgauna pagreitį, tačiau akivaizdu, kad yra perspektyvus, mat žmonės, išbandę jų siūlomus produktus, nešykšti gerų atsiliepimų.

„Gyvo aliejaus“ įkūrėjai jau yra gavę visus leidimus, kurių reikia gamybai, turi partnerių ir nuoseklią rinkodaros strategiją. Atidarę ištisą alchemijos laboratoriją, kurioje sėklos tampa tyru šaltai spaustu aliejumi, savamoksliai aliejaus gamintojai meile natūraliai kosmetikai bando užkrėsti ir kitus. Jie nuolat važinėja po miestus ir miestelius, juose rengia savo produktų pristatymus, dalijasi žiniomis apie aliejaus spaudimą.

Pašnekovai tikisi, kad jų pavyzdys sudomins ir kitus verslius jaunus žmones, padrąsins apsigyventi provincijoje. Be to, Malukai viliasi atkreipti Lietuvos ūkininkų dėmesį į sėklų auginimo perspektyvas, mat savų sėklų jiems jau neužtenka.

„Net jei „Gyvo aliejaus“ projektas nepavyktų, ateityje būtume drąsesni imdamiesi kitokios veiklos. Visada žinojome, kad kelias į sėkmę yra grįstas įvairiais patyrimais, tačiau žinios, įgytos plėtojant nuosavą veiklą, nuolatiniai iššūkiai, lankstumo ugdymas padarė mus stipresnius ir labiau pasitikinčius savimi“, – pabrėžia I. Malukienė.

Bryzgių aliejaus gamintojų manymu, nuosavos veiklos nauda yra akivaizdi, todėl jos turėtų imtis kuo daugiau žmonių.
„Svarbiausia yra nebijoti, nes baimė užkerta visus kelius“, – baigdama pokalbį šypteli pašnekovė ir patraukia į virtuvę. Laikas pietauti.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai