GIRIUS MERKYS: „NORĖČIAU, KAD Į LIETUVĄ, O NE IŠ LIETUVOS PLAUKTŲ PINIGAI!“ (#)

Jana Saifulinaitė prieš 4 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 56 s.
Girius Merkys, 2013 m. Vilniuje atidaręs įmonę „Geri produktai“, dabar siūlančią ne tik afrikinius šamus, bet ir sraiges, medų, avietes, česnakus ir kt. BFL archyvas/ Ingos Juodytės nuotr.
„Merkio upė Dzūkijoje neturi nieko bendra su mūsų verslu. Artūras Merkys, mano tėvas, įkūrė modernų ūkį Utenos rajone ir pradėjo auginti žuvis, aš taip pat pasinėriau į verslą“, – šypsodamasis pasakojo 28-erių Girius Merkys, 2013m. Vilniuje atidaręs įmonę „Gero produktai“, dabar siūlančią ne tik afrikinius šamus, bet ir sraiges, medų, avietes, česnakus ir kt. Pasidomėjome, kaip kilo ši verslo idėja, kaip sekasi ją įgyvendinti ir kokie ateities planai.

Verslo pradžia


G. Merkys gimė ir užaugo Vilniuje, nors, kaip pasakojo, vos radęs progą važiuodavo į Utenos rajone, Labanoro girioje, esančią sodybą. Vaikinas Vilniaus universitete baigė biofizikos bakalauro ir neurobiologijos magistro studijas.

„Mokslai man davė tikrai daug žinių, kurias dabar galiu taikyti praktiškai, – šyptelėjo jaunas verslininkas ir prasitarė, kad verslo, kuriam duotas Merkių šeimos vardas, užuomazgos atsirado jo tėvui Artūrui bandant plėtoti net kelių rūšių verslą: – Tiesa, pirmoji verslo patirtis nebuvo labai sėkminga, mat į verslą žiūrėta labiau kaip į idėjinį dalyką, o tai nėra gerai. Verslas, be pinigų, turi duoti naudą visuomenei, bet pirmiausia verslas yra pinigų šaltinis.“

Investavome tiek, kad investicijos grįš tikrai negreit. Matote, verslas iš esmės yra nuolatinės investicijos. Mes auginame medį, kurio vaisiais mėgausimės vėliau.
G. Merkys

Tad 2004-aisiais vaikinas nusprendė kartu su tėvu imtis verslo. Praėjo daugiau nei ketveri metai, ir Utenos rajone, šalia Giedrio ežero, buvusioje veršidėje buvo pritaikytos modernios akvakultūros technologijos, skirtos šamams auginti, ir įkurta žuvininkystės įmonė „Giedrupė“. Joje A. Merkys pradėjo auginti afrikinius šamus. Iš pradžių jis buvo UAB „Giedrupė“, valdančios prekių ženklą „Merkio šamas“, direktorius, o jo sūnus G. Merkys – UAB „Giedrupė“ investuotojas ir verslo plėtotojas. Pernai G. Merkys Vilniuje įkūrė įmonę „Geri produktai“ ir parduotuvę „Merkio krautuvėlė“.

Investicijos į verslą

Pašnekovas pasakojo, kad verslo pradžioje mintys sukosi daugiau apie technologijas, o ne apie žuvis: „Mano tėvas žinojo, kad Vakaruose seniai naudojamos modernios technologijos, leidžiančios vandens gėrybes auginti uždarose patalpose ir kontroliuoti vandens parametrus. Mūsų svajonė buvo tokias technologijas pritaikyti Lietuvoje. Pirmąją įrangą įsigijome iš žmogaus, kuriam šamų verslas nepasisekė.“

Paklaustas apie investicijas į verslą, G. Merkys sakė: „Investavome tiek, kad investicijos grįš tikrai negreit. Matote, verslas iš esmės yra nuolatinės investicijos. Mes auginame medį, kurio vaisiais mėgausimės vėliau.“

2009 m. pavasarį Merkiai nusipirko seną fermą. Ji buvo restauruota ir pritaikyta auginti žuvis. Tam rengtasi beveik penkerius metus: rašytas detalusis verslo planas, atlikti tikslūs skaičiavimai.

„Viską darėme patys, į specialistus nesikreipėme. Tiesa, manėme, kad kasmet turėsime bent šimtą tūkstančių pelno, bet taip nėra“, – atviravo G. Merkys.

Pasak verslininko, verslo pradžioje investicijos siekė arti 200 000 litų. „Pusę sumos turėjome patys, bet teko imti ir paskolą. Investicijų pareikalavo ir naujas cechas, ir šaldymo įranga, ir transportas. O dabar į verslą jau investuota netoli milijono ir dalis pinigų iš uždirbo pelno“, – skaičiavo G. Merkys.

Verslo plėtrai pasirinko kaimą

G. Merkys sakė nė kiek nesigailintis, kad verslas pradėtas plėtoti kaime, o tik vėliau Vilniuje atsirado „Merkio krautuvėlės“ biuras. Kai buvo pradėtas verslas, vaikinas dar dirbo verslo plėtros skyriaus vadybininku UAB „Fermentas“ (dabar – „Thermo Fisher Scientific“). Jis prisimena veiklos pradžioje galvojęs ir apie socialinę atsakomybę: „Pamaniau, kad galima ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms sudaryti galimybę valgyti sveiką ir kokybišką maistą, todėl sukūriau maisto ambasadorių programą. Radau žmonių, kurie sutiko garsinti mūsų prekių ženklą ne už pinigus, o už mūsų produktus. Pavadinau šiuos žmones maisto ambasadoriais. Pradžioje būtent tų žmonių rekomendacijos buvo mūsų reklama. Tokį sprendimą priėmėme, mat negalėjome reklamai skirti didelių pinigų. Šiuo metu šalyje turime daugiau nei 300 maisto ambasadorių, kurie 15-oje miestų padeda savo aplinkos žmonėms užsisakyti mūsų produkciją. Stipriausios bendruomenės yra Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos krašte, neatsilieka ir Kaunas, Panevėžys. Manau, Lietuvoje yra vietos 2000 ambasadorių.“

G. Merkys įsitikinęs, kad verslo augimą lėmė ir kryptingas prezentacijų, t. y. degustacijų, įvairiuose miestuose organizavimas. Verslininkas prasitarė, kad buvo svarstytas ir specializuotų parduotuvių klausimas, bet atlikti skaičiavimai parodė, kad tai nepateisintų lūkesčių. Dabar įmonė „Merkio krautuvėlė“ turi vieną autobusiuką, kuris žmonių iš anksto užsakytus produktus veža į 15 Lietuvos miestų.

Siekia suburti profesionalų komandą

G. Merkys pabrėžė, kad jo, kaip vadovo, užduotis yra kurti tvirtą verslo sistemą: „Svarbu, kad viskas veiktų, tad aš modeliuoju sistemą, sudarau sutartis su tiekėjais, pirkėjais, restoranais. Mano komandoje dabar yra keturi darbuotojai. Ne visi jie dirba visu etatu, yra ir valandinis atlyginimas.“

Pasak verslininko, įmonėje yra teisės, derybų, kokybės valdymo ir logistikos skyriai. Nors siekiama, kad kiekvienas skyrius turėtų savo vadovą, kol kas vienas žmogus yra atsakingas už kelių skyrių darbą.

„Priimdamas žmogų į darbą daugiausia dėmesio kreipiu į profesionalumą. Įsitikinau, kad procesai, kuriuos atlieka profesionalas, yra brangesni, bet atsiperka. Verta kviesti į komandą žmones, kurie sutinka dirbti už mažesnį atlygį, dėl ilgalaikės naudos, arba samdyti profesionalus ir jiems mokėti brangiau už kokybiškas paslaugas“, – įsitikinęs G. Merkys.

Visi produktų tiekėjai – iš Lietuvos

„Nustebino, kad patys tiekėjai kreipiasi į mus ir siūlo savo produktus. Tiesa, tendencija lieka, kad būtent mes ieškome jų. Atsirinkdami teikiame prioritetą siūlomų produktų kokybei, šviežumui ir tik tada kainai – ir, žinoma, visa tai turi būti užauginta Lietuvoje. Bendravimas su ūkininkais neapsiriboja tuo, kad nuperkamos prekės, t. y. mes teikiame pagalbą ir tvarkant finansus, ir organizuojant konsultacijas“, – savo darbo specifiką nupasakojo verslininkas.

Jis prisiminė vieno maisto ambasadoriaus žodžius: „Jūs surenkate didžiausius Lietuvos grynuolius.“ Ir tikrai taip! Šiuo metu įmonė bendradarbiauja su šešiais medaus, aviečių, grikių, sraigių, šamų, česnakų tiekėjais „Štai besirinkdamas medaus tiekėją turbūt išragavau toną medaus“, – juokaudamas sakė pašnekovas, turintis lūkesčių savo produktus eksportuoti į užsienį.

„Norėčiau, kad į Lietuvą, o ne iš Lietuvos plauktų pinigai. Tikiu, kad tie, kurie dorai ir sąžiningai plėtoja verslą, kurie atkakliai ieško būdų ir galimybių įsitvirtinti rinkoje, jų ir ras. Manau, pasiseks ir mums. Džiugu, kad Lietuva tampa ne tik importuojančia, bet ir gaminančia šalimi.“

Pasak G. Merkio, ketinantiems imtis verslo verta siekti būti ne mėgėjais, o verslo inžinieriais, mat tikras verslas yra struktūra, procesai.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai