Gyvendamas kaime net nesusimąstai, kad naminius gyvulius, augalus ir tiesiog gamtą natūraliai išmanai geriau nei miesto gyventojai. Aš, pavyzdžiui, tikrai neatsimenu, iš kur žinau, kaip atskirti nuodingus grybus, todėl visada būna šiek tiek keista išgirsti, kad jais kažkas apsinuodijo. Pasirodo, būna ir šitaip. Dar juokingiau būna klausytis keistų miestiečių klausimų apie dalykus, kurie tau atrodo tarsi savaime suprantami. Iš tikrųjų ta properša tarp miesto ir kaimo vis plečiasi. Miesto gyventojas vis labiau tolsta nuo kaimo. Iš kur atsiranda maistas parduotuvėje? Atsiranda ir tiek. Koks skirtumas, iš kur? Tačiau ne visi sutinka su tokiu požiūriu. Vaida Skorupskienė pasišovė miestiečiams atvežti bent dalelę kaimo. Jos įkurtoje natūralaus maisto parduotuvėlėje „Bobos daržas“ prekiaujama tik tikrais, autentiškais maisto produktais, nuo kurių neretas miesto gyventojas jau baigia ir atprasti.

Ne tiek verslas, kiek gyvenimo būdas

V. Skorupskienė teigia, kad sprendimas sukurti „Bobos daržą“ nebuvo kažkoks spontaniškas. Mintis ilgai perėjosi jos galvoje, kol galiausiai išsilukšteno. „Važiuodama čia net galvojau apie tai, nes įtariau, kad bus toks klausimas. Iš tikrųjų net nežinau. Kaip gimsta idėja? Ji neatsiranda tiesiog taip. Ji būna ilgai, tiesiog auga. Viena vertus, čia mano gyvenimo būdas. Kita vertus, šioks toks egoizmas. Juk norisi valgyti sveikai. Mūsų šeima didelė ir tiesiog norisi sau palengvinti gyvenimą. Gyvename vienkiemyje, turime ūkelį. Viskas taip kaupėsi. Atėjo tokia akimirka, kai supratau, kad arba dabar, arba niekada. Taigi ta mintis augo ir staiga čikt – viskas susidėliojo. Vienu metu jau buvau labai pikta ant savęs. Galvojau, kad štai nieko neveikiu. Tik vaikus auginu ir viskas. Tačiau juk moteris turi atsiskleisti ne tik šeimoje. Tas pyktis ant savęs labai padėjo“, – sako ji.

Keista, bet tikrumas šiuolaikiniam miestiečiui jau yra šiek tiek keistas ir įtartinas dalykas. Nuo natūralaus maisto jie tiesiog atpranta.

V. Skorupskienė

Vienas didžiausių „Bobos daržo“ tikslų – atverti miestui langą į kaimą. Miestas ir kaimas vis dėlto yra gana skirtingos erdvės, todėl tai diktuoja ir pateikimo būdą. „Prekiaujame kaimiškais produktais, bet juk atvežame juos į miestą, pristatome moderniai. Juk mūsų pirkėjas yra miestietis. Bandome jam atvežti truputėlį kaimo. Dauguma mūsų gaminių – daržovės, pienas, mėsa – yra iš kaimo. Jie labai skiriasi nuo to, ką gali nusipirkti parduotuvėje ar turguje. Žmonės tai įvertina“, – pasakojo pašnekovė.

Natūralumas jau ima gąsdinti

Verslininkė sako, kad nuo galutinio apsisprendimo atidaryti parduotuvę ir jos fizinio atidarymo praėjo vos mėnuo. Taip greitai ir organiškai kuriant „Bobos daržą“, atsirado ir jo pagrindinės vertybės. „Manau, kad viskas išėjo labai natūraliai ir organiškai. Nuo pat pradžios norėjosi viską daryti sąžiningai, kad tai būtų tikra, savotiška, kitaip, o ne padaryta „copy-paste“ principu. Stengiamės mylėti klientą ir norime, kad jis jaustų tą meilę. Sąžiningumas ir atsakomybė mums yra labai svarbu. Reaguojame į kiekvieną sukirmijusį žirnį. Visada reaguojame, nenusiplauname. Jeigu aš sėdžiu savo kabinete ir girdžiu, kad žmogus kažkuo skundžiasi, tuojau pat ateinu į salę ir aiškinuosi. Nesislepiu. Atsakomybė, sąžiningumas ir tikrumas yra mūsų esminiai principai“, – sako ji.

Keista, bet tikrumas šiuolaikiniam miestiečiui jau yra šiek tiek keistas ir įtartinas dalykas. Nuo natūralaus maisto jie tiesiog atpranta. „Tai labai pasijunta per tokius dalykus kaip pieno produktai. Pienas juk turi kvapą. Šviežias pienas turi specifinį skonį ir kvapą. Vieni kaimiečiai ką tik primelžto pieno nelabai mėgsta, kiti kaip tik labai mėgsta. O miestiečiai jo paprastai negali pakęsti. Jie pripratę prie apdoroto. Lygiai tas pats ir su sviestu. Kiekvienas naminis dalykas turi kvapą. Mėsa – vištiena, jautiena – irgi turi savitą kvapą. Parduotuvėje žmonės kartais sako, kad kažkas sugedę, o aš tiesiog paaiškinu, kad čia kaip tik natūralus kvapas. Tuo atotrūkis ir pasireiškia. Žmogaus juslėms tai, kas natūralu, nebepatinka. Kita vertus, pas mus apsilanko daug senesnės kartos pirkėjų. Jie kaip tik atsimena ir sako, kad čia produktai būtent tokie, kokius jų mamos ar močiutės ruošdavo“, – teigia V. Skorupskienė.

Noras gyventi patogiau nugali

Šiandien viešojoje erdvėje žodis „ekologija“ mėtomas ir vėtomas, kur reikia ir kur nereikia. Į ekologijos madą pašnekovė žvelgia skeptiškai. „Esu biologė, todėl galiu pasakyti ir šio žodžio apibrėžimą. Ekologija – tai santykis su aplinka. Aš ir pati nesu visiškai ekologiška. Mano santykis su aplinka nėra visiškai geras. Daug kas mano, jog ekologiškas produktas – tai natūraliai išaugintas. Tačiau tai dar ne viskas. Svarbu ir kaip jis pervežamas, kaip įpakuotas. Natūraliai išauginti džiovinti vaisiai nėra ekologiški, nes jie vežami supakuoti nenatūraliose pakuotėse. Todėl mes visada ieškome produktų iš ūkio, kurie yra arčiausiai. Ekologiškiausias vis dėlto yra kaimo žmogus, kuris viską užsiaugina pats, nieko iš niekur neatsiveža ir t. t. Tačiau nesu tikra, ar tai visiškai įmanoma“, – abejoja ji.

Anot verslininkės, noras gyventi patogiau žmogų stumia tolyn nuo natūralumo. Bet toks jau tas žmogus. Galime tik būti atsakingi už savo pačių sprendimus. „Žmogus juk iš prigimties yra tinginys. Reikia daug valios, kad priverstum save daryti kažką kitaip. Pavyzdžiui, mes šeimoje save labai stipriai dėl to prievartaujame. Tačiau žmogus dėl patogumo pasiryžęs daug kam. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad net lapai dabar ne šluojami, o supučiami aparatu. Man tai baisoka. Kiek triukšmo sukeliama dėl patogumo, kiek elektros energijos sunaudojama“, – stebisi pašnekovė.

Svarbiausia – komanda

„Bobos daržas“ tyliai stengiasi kuo geriau atlikti savo misiją – atvežti miesto žmogui šį tą tikro ir natūralaus. V. Skorupskienė džiaugiasi, kad jai tai daryti padeda gera komanda, nes be jos dirbti būtų neįmanoma. „Labiausiai čia didžiuojuosi komanda. Ji yra visa ko pagrindas. Jeigu nesi kažkoks amatininkas, kuris gali ką nors padaryti ir vienas, komanda yra pagrindinis dalykas. Bet kokiame versle vienas nieko nepadarysi. Pačioje pradžioje bandžiau viską daryti viena, kol vos neatsidūriau ligoninėje. Naiviai maniau, kad viskas įmanoma ir vienai. Galvojau, kad už mane vis tiek niekas geriau nepadarys, kad geriausiai žinau, kaip čia viskas turi būti. Tačiau geri komandos žmonės iš tikrųjų už tave viską padaro geriau. Komanda tikrai didžiuojuosi“, – sako verslininkė.

Bobos darzas