...

Be jokios patirties, bet drąsiai link laisvės kurti patiems!

Verslas

2012.02.24

Autorius: Mantė Sabaliauskaitė

Temos: , .

Be jokios patirties, bet drąsiai link laisvės kurti patiems!

Antanas Bimbiras ir Gabija Matonytė ( "Sushihouse" įkūrėjai ) su kolektyvu BFL/ Tomo Lukšio nuotr.

Kalbiname vieno pirmųjų sušių barų įkūrėjus Gabiją Matonytę ir Antaną Bimbirą, kurie drąsiai žengė nepažįstamu keliu. Be jokios patirties ne tik nuosavo verslo srityje, bet ir maisto pramonėje, praėjus vos metams nuo baro „Sushi House“ įkūrimo jie gali didžiuotis plačiausiu sušių asortimentu.

Jaunieji verslininkai teigia, kad imtis nuosavo verslo juos paskatino galimybė užsidirbti daugiau nei būnant samdomu darbuotoju, o atsakomybės baimę užgožė noras turėti šį tą savo. Įkūrus „Sushi House“ draugai dažnai jų klausdavo, kaip sekasi. Pasirodo, atidaryti nuosavą restoranėlį svajojo daugelis, tačiau nesiryžo tokiam žingsniui. Anot Antano, restoranų verslas yra labai smagus, nes gali bendrauti su žmonėmis, tiesiogiai matyti jų nuotaiką, sulaukti vertinimų. Nors jokios darbo patirties ir supratimo apie maisto pramonę vaikinas neturėjo, laiku ir vietoje atsirado tinkamas žmogus. Jis konsultavo techniniais klausimais – patalpų, įrenginių ir panašiai. Deja, apie maisto ruošimą jis taip pat nieko neišmanė…

Na, o Gabiją labiausiai traukė nepriklausomybė, tai, kad pati gali priimti spendimus. Baigtos verslo vadybos bakalauro studijos įkvėpė merginą imtis nuosavo verslo: „Viliojo tai, kad galiu dirbti ne pagal kieno nors primestą modelį, kad nereikės pataikauti, galėsiu kurti. Mane visada žavėjo restoranėlio mintis, tik pažiūrėkite į italų šeimų versliukus…“ Mergina yra dirbusi samdomą, administracinį, darbą, tačiau teigia iš prigimties esanti valdinga, tad norėjusi šio to savo. Be to, nemėgsta brukti prekių ar paslaugų žmonėms, kurių šie ne tik nenori, bet ir kurių jiems nereikia.

Sušių patiekalais pora žavėjosi jau senokai, tačiau Lietuvoje tai buvo gana brangus malonumas. Nors pirmiausia šovė mintis atidaryti kebabinę, pamačiusi, kad jos sparčiai populiarėja, pora persigalvojo. „Be to, man asmeniškai tai atrodė pigu…“ – teigia Gabija.

Supratusi, kad lietuviams patinka ir trūksta sušių, pora galiausiai apsiprendė likti prie tokio baro idėjos. Vos įsikūrus netruko atsirasti ir konkurentų – vien toje pačioje gatvėje pirmi konkurentai pasirodė po mėnesio. „Vis dėlto supratome, kad sugebėsime siūlyti sušius ir nebūtinai už tokią aukštą kainą. Savikaina tikrai nėra tokia didelė, kaip gali pasirodyti, aišku, ir ne tokia kaip picos“, – pasakojo verslininkai.

Nors specialistų Vilniuje tuo metu buvo mažai – netgi rankų pirštais juos galėjai suskaičiuoti, – „Sushi House“ valgiaraštį sudarė virtuvės šefas Ossama Charafeddine. Prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą atvykęs, didžiuosiuose restoranuose padirbėjęs ir įvairius valgiaraščius sudarinėjęs vyras, įdėjus skelbimą į internetą, kad ieškomas sušių meistras, paskambimo pats. Ossama padėjo rasti darbuotojų, kuravo jų mokymus. Valgiaraštis buvo gerokai adaptuotas prie lietuviško skonio, pagrindiniai sušių patiekalai sueuropinti, pavyzdžiui, ruošiami kepti, karšti sušiai. Patys japonai, matyt, tokių patiekalų išvis nėra ragavę ir nesuprastų, nes tradiciniai sušiai yra maki ritinėliai, kuriuos sudaro dumblių kilimėlis, ryžiai ir pusžalė žuvis be priedų. Na, o sušių bare naudojamos ir keptos krevetės, ir kepta žuvis, vištiena. Netgi patys sušiai kepami. „Tikrai stipriai varijuojama, gal japonai ir pasibaisėtų pamatę, ką europiečiai čia išdarinėja. Na, bet lietuviams patinka, tad mes turime taikytis prie to, kas populiaru ir priimtina“, – tvirtina Gabija.

Nors verslas mažas, jo specifika lemia tam tikrus sunkumus. Pavyzdžiui, yra didelė priklausomybė nuo žmonių srauto, tad vieną dieną gali būti labai gerai, kitą – blogai. „Pasitaiko akimirkų, kai galvoji, kaip reikės susimokėti už nuomą, o darbuotojams sumokėti algas“, – atsidūsta Gabija.

Atsakomybės tikrai daug. Taip pat gana stipriai juntamas sezoniškumas – vasarą krinta pardavimas. Pats pikas – ruduo, švenčių laikotarpis, pavasaris. Susiduriama ir su lietuvių konservatyvumu. Kartais rengiamos degustacijos, pristatoma šis tas nauja ir įdomaus. Dažniausiai paragaujama, bet grįžtama prie jau pamėgtų sušių rūšių. Šiuo atveju nesvarbūs net metų laikai.

Tiesa, pranašumų irgi yra: ganėtinai mažas, bet draugiškas kolektyvas, nereikia vadovauti didžiulei komandai, galvoti, kaip kas pasielgs, kaip dirbs. Baro savininkai žino, ką kuris darbuotojas gali, o ko ne. Visi atviri, nebijo sakyti pastabų, todėl komandoje nėra jokių intrigų.

Kalbėdami apie investicijas į verslą, sušių baro savininkai prisipažįsta, kad jos yra nesuskaičiuojamos ir nuolatinės. Iš pradžių ne viskam turėta pinigų, tad po truputį taupyta, naujinta, pirkta. Ilgiau pasvarstęs Antanas prasitaria, kad pradinė investicija gali būti 20 000–30 000 Lt. Jiems pradėjus verslą vėliau vis kas nors išlįsdavo: „Nebent labai gerai nusimanai, esi restoranų guru ir žinai viską iki paskutinio lakštelio, ko tau reikės. Kai esi naujokas, investuoji, padarai taip, kaip atrodo geriausia, o vėliau pamatai, kad šio to vis dėlto trūksta.“

Sušių baro savininkai tvirtina, kad jų darbuotojai labai daug padeda. Esą iš šono žiūrint viskas kitaip atrodo, o darbuotojai nuolat virtuvėje sukasi, būna, ateina ir sako: „Darom kitaip.“

Jaunųjų verslininkų nuomone, viską gerai apskaičiuojant ir apgalvojant galima investicijas sumažinti iki minimumo. Brangiausia yra patalpų nuoma, nes privaloma sumokėti į priekį, bei įranga. Vidutiniškai vienas populiariausias, pigiausias sušių rinkinys uždirba 1–2 litus, nuo brangiausių lieka 5–7 litai.

„Kartą padarėme eksperimentą ir visų rinkinių kainas pakėlėme 40 centų. Lankytojai iškart išreiškė nepasitenkinimą. Atrodo, kas čia gali pasikeisti, ar tu moki 9,50, ar 9,90 lito? Tai nebuvo didelis skirtumas, bet, pasirodo, pirkėjai jautriai reaguoja į bet kokius kainos pokyčius“, – pasakojo verslininkai.

Bare galima rasti ir keptų desertų, žaliosios arbatos ledų. Visos medžiagos perkamos iš dviejų tiekėjų Lietuvoje. Tai, matyt, yra dar vienas neigiamų specifinės virtuvės niuansų: jeigu pritrūkstama kokio nors neįprasto produkto, Lietuvoje jo nė su žiburiu nerasi. Nepaisant visų sunkumų ir didžiulės atsakomybės, noras pradėti savo verslą nugalėjo. Kad pasirinktas kelias tinkamas, patvirtina ir klientų komplimentai. Antanas ir Gabija juokauja ne tik įgyvendinę savo svajonę, bet ir po truputį pratinantys lietuvus prie sveiko maisto vartojimo kultūros.

Faktai apie „Sushi House“

Įkūrimo data – 2010 metai

Darbuotojai – 15

Uždarbis – nuo 1 iki 7 litų už rinkinuką

Apyvarta – gan didelė, bet ir išlaidos didelės

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.